Minimoje ataskaitoje apibendrinamas dvejus metus trukęs jos darbas – 520 puslapių dokumente analizuojama viruso kilmė, o taip pat veiksmų, kurių valstybė ėmėsi kovai su pandemija, teisėtumas ir tinkamumas. Ataskaitoje teigiama, kad SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19, greičiausiai atsirado laboratorijoje Uhane, Kinijoje.
Su pagrindinėmis komiteto išvadomis galima susipažinti čia.
Tuo metu VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusų tyrinėtojas G. Dudas pasidalino kritišku vertinimu.
„Pirmiausiai JAV kongreso ataskaita neturi nieko bendro su tiesos paieškomis. Tai buvo respublikonų vykdyta atpirkimo ožių paieška svetur ir (pagrinde JAV) mokslininkų persekiojimas, nes dabartinio mokslininkų COVID-19 pandemijos kilmės supratimo negalima išnaudoti politiniais tikslais. Toje ataskaitoje nėra jokių naujų duomenų, o turimi duomenys apie natūralią SARS-CoV-2 kilmę yra tikslingai ignoruojami.
Nenuostabu, kad šia ataskaita labai džiaugiasi medicinos ekspertais apsimetantys „gerb.“, „doc.“, „dr.“ neskiriantys gripo A viruso subtipų H5N1 nuo H3N2 (įtariu net gripo A nuo B) ir kitokie sąmokslų mėgėjai. Prie šio choro, deja, taip pat prisijungia žmonės, kuriems svarbiau, kad pandemijos kontekste (nusikalstamai) kalta liktų Kinija/komunistų partija, o ne sužinoti tiesą, kuri leistų pasimokyti iš šio įvykio ir tinkamai vertinti rizikas ateityje“, – savo nuomonę dėstė jis socialiniame tinkle.
Tiesioginių natūralios kilmės įrodymų tikriausiai neturėsime?
Kartu jis pasidalino, kaip pats sako, „bendra ir nebūtinai visiškai išsamia informacija, kurios rėmuose šiuo metu mokslinė bendruomenė diskutuoja SARS-CoV-2 pandemijos kilmę“:
„Pradėkime nuo vieno pastebėjimo – paprastai visuomenė nežino, kad kasmet įvyksta dešimtys tūkstančių zoonotinių virusų šuolių į žmones, todėl iš anksto susidaro klaidingą įspūdį, kad tai yra retas reiškinys.
SARS-CoV-2 atveju mes neturime (ir greičiausiai niekuomet neturėsime) tiesioginių natūralios kilmės įrodymų. Tačiau žinome, kad Huanano turguje buvo pardavinėjami gyvi gyvūnai, kurie yra imlūs SARS-CoV-2 (pvz., usūriniai šunys), nors ši veikla pagal Kinijos įstatymus yra ir buvo neteisėta būtent dėl to, kad tai yra žinoma milžiniška zoonozių rizika.
Dėl šios priežasties Europoje jau keletą dešimtmečių uždrausta pardavinėti gyvus paukščius turguose. Taip pat žinome, jog anksčiausi žinomi COVID-19 atvejai Kinijoje gyveno aplinkui Huanano turgų, net jei atvejai iš anksto nebuvo sieti su turgumi (beje Uhano virusologijos institutas yra kitoje miesto pusėje nei Huanano turgus).
Ir žinome, jog žmonėse pandemijos pradžioje cirkuliavo du SARS-CoV-2 variantai, kurie skyrėsi dviem mutacijomis, kurioms atsirasti cirkuliavimo žmonėse metu būtų užtrukę per ilgai, kad nebūtume pastebėję pirminio protrūkio. Todėl yra manoma, jog COVID-19 pandemiją iš tikro sukėlė du nepriklausomi SARS-CoV-2 šuoliai iš gyvūnų laikytų Huanano turguje (šį pastebėjimą sunkiau suderinti su laboratorine kilme).“
Jo aiškinimu, statistiškai turint du sėkmingus viruso šuolius į žmones, viršutinė pasikliautinio intervalo riba gali siekti ir 23 šuolius.
„Pandemijos metu matėme tai, ką žinojome iš kitų koronavirusų – SARS-CoV-2 perdavimas yra itin netolygus ir dauguma žmonių šį virusą kitiems perduoda retai, bet mažuma žmonių gali užkrėsti dešimtis. Todėl atliekant epidemiologines simuliacijas su parametrais imituojančiais SARS-CoV-2 yra labai sunku „įžiebti“ pandemiją ir daug dažniau protrūkiai stochastiškai išmiršta savaime.
„Pirmiausiai JAV kongreso ataskaita neturi nieko bendro su tiesos paieškomis. Tai buvo respublikonų vykdyta atpirkimo ožių paieška svetur ir (pagrinde JAV) mokslininkų persekiojimas, nes dabartinio mokslininkų COVID-19 pandemijos kilmės supratimo negalima išnaudoti politiniais tikslais.“
Galima tik įsivaizduoti kiek skirtingų virusų ir kokį jų skaičių „išsibandėmė“ Huanano turguje kol galų gale radome tokį, kuris būtų neišrankus šeimininkams, galėtų sėkmingai būti perduodamas iš vieno žmogaus kitam ir kuriam galų gale taip nusišypsotų „sėkmė“, – dėstė G. Dudas.
Mokslininko aiškinimu, visi turimi SARS-CoV-2 kilmės įrodymai yra suderinami su natūralia kilme (bet nebūtinai vienareikšmiškai ją įrodo):
„Tuo metu iki šiol nemačiau jokių duomenų, kurie būtų suderinami su laboratorine kilme, tik natūralios kilmės argumentų perinterpretavimus per siaurą prizmę, kurie reikalauja vis daugiau ir daugiau atsitiktinumų. Pagrindinis argumentas naudojamas pagrįsti laboratorinei kilmei yra tai, kad Uhane yra įsikūręs virusologijos institutas dirbęs su šikšnosparnių koronavirusais ir tai, kad artimiausi SARS-CoV-2 giminaičiai yra randami Junano provincijos šikšnosparniuose, kuri yra labai toli nuo Hubėjaus provincijos (kurioje yra Uhanas).
Iš SARS-CoV protrūkio 2003 m. žinome, jog antriniuose šeimininkuose koronavirusai (civetose 2003 m. protrūkio atveju, tikėtina usūriniuose šunyse 2019 m.) per gyvų gyvūnų prekybą gali atsidurti labai toli nuo savo įprasto arealo. Taip pat pažymėtina, kad iki šiol artimiausių žinomų SARS-CoV-2 giminaičių genetinės sekos buvo priduotos į viešas sekoskaitos duombazes (Genbank) likus keletui metų iki pandemijos to paties Uhano virusologijos instituto darbuotojų. Yra labai sunku įsivaizduoti, kad instituto darbuotojai viešai dalintųsi turima sekoskaitos informacija, bet kažkaip numatytų kuris konkretus virusas sukels pandemiją ir tikslingai nesidalintų būtent SARS-CoV-2 sekomis jei jas būtų turėję.“
Kliudo įsitikinimas, kad „dideli įvykiai privalo turėti dideles priežastis“
Pasak mokslininko, žmonės iš prigimties yra linkę į įsitikinimą, kad dideli įvykiai privalo turėti dideles priežastis.
„Pavyzdžiui, princesės Dianos žūtis kaip sąmokslas, o ne nelaimingas eismo įvykis, todėl tokios banalybės kaip „įvyko būtent tai, ko galėjome tikėtis“ neužtenka kaip priežasties paaiškinti įvykiui, kuris ženkliai palietė kiekvieno mūsų gyvenimus.
Mano manymu, pagrindinė SARS-CoV-2 pandemijos pamoka yra tai, kad mokslas labai gerai supranta zoonozių rizikos veiksnius ir atsakomybė už šių rizikų mažinimą dabar krenta atsakingoms institucijoms. Šios pandemijos kontekste Uhano veterinarinės ir visuomenės sveikatos institucijos akivaizdžiai neatliko savo darbo neužkirsdamos kelio gyvų gyvūnų prekybai Huanano turguje.
Tačiau taip pat verta paminėti, jog turime istorinių pavyzdžių kuomet virusai „pabėga“ iš laboratorijų (pvz. viena gripo pandemija, vienas raupų protrūkis JK ir bent pora veterinarinės svarbos virusų JK), todėl moksliniai patogenų tyrimai yra atliekami laikantis aukščiausių saugos standartų ir dauguma mokslininkų, suprasdami galimas rizikas, pritaria griežtiems savo veiklų apribojimams“, – dėstė G. Dudas.
Apibendrindamas mokslininkas pasidalino dar keliais pastebėjimais:
- „Ateityje tęskime aukštų standartų taikymą mokslininkams dirbantiems su patogenais;
- pasirūpinkime, kad viešos institucijos savo darbą atliktų pareigingai suprasdamos savo funkcijas ir
- suprasdami, kad žmonių ekonominės veiklos įvairiuose pasaulio kampeliuose toliau kelia riziką kilti naujoms pandemijoms, reikalaukime, kad valdžios institucijos visuomet turėtų išankstinį planą (kaip komunikuoti, kaip testuoti, kaip skiepyti ir t.t.) pandemijoms, o ne improvizuotų joms jau prasidėjus.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
