Iš pradžių skelbta, kad šis susirgimas pasireiškia panašiai kaip gripas – šaltkrėčiu, galvos skausmu ir karščiavimu. Tačiau per tris pandemijos mėnesius buvo nustatyta daug kitų, daugumą pagrindinių kūno organų paveikiančių sutrikimų.
Naujasis koronavirusas taip pat gali išprovokuoti perdėtą organizmo imuninės sistemos reakciją, kai nesirenkant atakuojami ir patogenai, ir pats organizmas.
„Dauguma virusų gali sukelti ligą dvejopai“, – aiškino virusologijos dėstytojas Jeremy Rossmanas iš Kento universiteto.
„Jie gali pažeisti audinius, kuriuose dauginasi, arba gali sukelti pažeidimų, atsirandančių kaip imuninės sistemos, kovojančios su liga, šalutiniai padariniai“, – sakė jis.
Pavyzdžiui, gydytojai įtaria, kad COVID-19 pastarosiomis savaitėmis nulėmė daugiau kaip 100 vaikų ir paauglių Niujorke, Londone ir Paryžiuje hospitalizaciją dėl sutrikimo, panašaus į toksinio šoko sindromą, kai pažeidžiamos kraujagyslių sienelės ir atsiranda tokie simptomai kaip karščiavimas, vėmimas, o sunkiausiais atvejais – organų veiklos sutrikimas.
Su vadinamuoju vaikų daugiasistemiu uždegiminiu sutrikimu (Paediatric Multi-system Inflammatory Syndrome) siejamos trys mirtys Niujorke. Su šiuo sindromu, tikėtina, yra susiję ir dar du atvejai.
Suaugusiesiems COVID-19 dešimtyse medicininių studijų buvo susieta su kitais mirtinai pavojingais simptomais, įskaitant insultus, širdies pažeidimus ir smegenų paburkimą.
Nandzingo medicinos universiteto urologai praėjusią savaitę žurnale „Nature Reviews“ rašė, kad kai kuriems pacientams išsivystė labai grėsmingos šlapimo sistemos komplikacijos ir sunkūs inkstų pažeidimai.
Tyrėjai taip pat pastebėjo „dideliųs pakitimų“, susijusius su vyriškais lytiniais hormonais.
„Pasveikę nuo COVID-19 jauni vyrai, norintys turėti vaikų, turėtų pasikonsultuoti dėl savo vaisingumo“, – patarė jie.
Daugybė simptomų
Ar tai reiškia, kad COVID-19 simptomų yra nepaprastai daug? Nebūtinai, sako virusologai ir kiti ekspertai.
„Jei tai paplitusi liga, tuomet net retos komplikacijos bus stebimos dažnai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kembridžo universitetinių ligoninių tinklo konsultantas infekcinių ligų klausimais Babakas Javidas.
Pasaulyje patvirtinta daugiau kaip 4,1 mln. COVID-19 atvejų, bet tikrasis užsikrėtimo atvejų skaičius, atsižvelgiant į nenustatytus ir asimptominius atvejus, „bus dešimtys, galbūt šimtai milijonų“, sakė jis.
„Taigi, jei vienas iš tūkstančio ar net vienas iš 10 tūkstančių patirs komplikacijas, tai vis tiek bus tūkstančiai žmonių“, – nurodė B. Javidas.
Kai kurie reti su naujuoju koronavirusu siejami simptomai taip pat pasireiškia ir sergant gripu, o šis kiekvienais metais visame pasaulyje pražudo po kelis šimtus tūkstančių žmonių, pabrėžė jis. Tačiau, pasak eksperto, yra vienas esminis skirtumas: palyginti su gripu, susirgus COVID-19 „daug didesnė tikimybė sunkiai susirgti ir mirti“.
Patvirtintų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius sparčiai artėja prie 300 tūkst. ribos.
Kovos su koronavirusu fronto linijoje dirbantys bendrosios praktikos gydytojai pirmieji matė, kaip keitėsi modeliai koronavirusui per kelias savaites iš vieno taško centrinėje Kinijoje išplintant visame pasaulyje.
„Iš pradžių mums buvo pasakyta atkreipti dėmesį į galvos skausmą, karščiavimą ir nestiprų kosulį, – sakė Paryžiaus centre dirbanti šeimos gydytoja Sylvie Monnoye. – Tuomet jie pridėjo slogą ir gerklės perštėjimą. Po to – virškinimo problemas, įskaitant pilvo skausmus ir stiprų viduriavimą.“
Sąrašas ilgėjo toliau: į jį buvo įtraukti odos pažeidimai, neurologinės problemos, stiprūs krūtinės skausmai, skonio pojūčio ir uoslės praradimas.
Svaigulys
„Pradėjome galvoti, kad turėtume įtarti viską“, – pažymėjo S. Monnoye, vilkinti nuo galvos iki kojų dengiančią apsauginę aprangą.
Pasak jos, kai kurie pacientai buvo tokie įsibaiminę, kad sėdėdavo susigūžę jos kabineto kampe, bijodami kažką paliesti arba prieiti per arti gydytojos.
JAV Ligų kontrolės centrų (CDC) vidaus ataskaitoje, kurioje apžvelgiami simptomai, pasireiškę 2 591 COVID-19 pacientui, hospitalizuotiems nuo kovo 1-osios iki gegužės 1-osios, minima daug panašių ligos istorijų.
Trys ketvirtadaliai pacientų patyrė šaltkrėtį, karščiavo ir kosėjo. Beveik tiek pat skundėsi dusuliu.
Šie COVID-19 simptomai yra patys dažniausi.
Beveik trečdaliui užsikrėtusiųjų pasireiškė raumenų maudimas, panašus į juntamą susirgus gripu. Apie 28 proc. viduriavo, ketvirtadalis jautė šleikštulį arba vėmė, rašome žiniasklaidai nutekintame neoficialiame CDC dokumente.
Apie 18 proc. tirtųjų skaudėjo galvą, 10–15 proc. skundėsi krūtinės arba pilvo skausmu, sloga, gerklės perštėjimu arba galvos svaigimu.
Mažiau kaip vienam procentui pacientų pasireiškė kitokių simptomų, įskaitant traukulius, bėrimą ar konjunktyvitą.
Sveikatos apsaugos tarnybos neskubėjo informuoti gyventojų apie šiuos potencialius susirgimo padarinius.
Uoslės praradimas
Iki balandžio pabaigos patys CDC savo tinklalapyje buvo paskelbę tik tris požymius: kosėjimą, karščiavimą ir dusulį. Atnaujintame pranešime buvo pridėti tik keli kiti požymiai – šaltkrėtis, raumenų maudimas, galvos skausmas, taip pat uoslės arba skonio praradimas.
CDC ataskaitoje nurodoma, kad uoslės arba skonio praradimas pasireiškė tikt 3,5 proc. pacientų, bet ekspertai mano, kad šie simptomai, dėl kol kas nežinomų priežasčių, dažnesni tarp užsikrėtusiųjų, kurie suserga lengvesnės formos COVID-19 ir nebūna hospitalizuojami.
„Pas mane tarp sunkias komplikacijas patyrusių pacientų jutusių tokius simptomus nebuvo“, – sakė S. Monnoye.
Ekspertai pažymi, kad uoslės praradimas kitokių virusinių infekcijų atveju pasireiškia itin retai.
Dar viena grupė simptomų, retai gripu pasireiškiančių susirgusiems žmonėms, yra susiję su padidėjusiu kraujo krešumu.
Mažai daliai COVID-19 pacientų nustatyti širdies veiklos sutrikimai, kepenų trombozė, plaučių embolizmas ir smegenų pažaidos yra susiję su susidarančiais kraujo krešuliais, rodo pastarojo meto tyrimai.
„Jeigu žmogus labai sunkiai suserga COVID, gali kilti rūpesčių dėl kraujo krešulių susidarymo. Atrodo, kad tai nutinka daug dažniau nei kitų virusinių infekcijų atveju“, – pridūrė B. Javidas.
Trečia neįprastų simptomų grupė pasireiškia odos bėrimais.
„Su COVID susiję bėrimai atrodo tokie pat gausūs, kaip ir sunkiai nustatomi“, – medicinos naujienų tinklalapyje „Medscape“ rašė dermatologas Graeme'as Lipperis.
Daugiausiai dėmesio sulaukė sutrikimas, pramintas pseudonušalimu arba „COVID kojų pirštais“: socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti, kad koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms pakito kojų pirštų spalva, tarsi jie būtų nušalę.
Kaip ir uoslės praradimas, šis požymis, kartais lydimas skausmingo niežulio ar perštėjimo, yra susijęs su lengvos formos koronaviruso infekcija.
