Šalies poliklinikos ir privačios šeimos medicinos klinikos jau kviečia gyventojus skiepytis nuo gripo. Kaip anksčiau pranešė Valstybinė ligonių kasa, šiemet rekordiškai anksti – dar kovą nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai.
Tiesa, šia vakcina nemokamai pasiskiepyti kviečiami rizikos grupės pacientai (65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis ir kt.). Dėl to jie turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kiti gyventojai gali pasiskiepyti mokama gripo vakcina.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja Daiva Razmuvienė portalui tv3.lt priminė, kad jaunesnio amžiaus žmonėms nuo gripo reikėtų skiepytis jau dabar – rugsėjo, spalio mėnesiais.
„Visgi vyresniems asmenims, kurių imuninė sistema geba trumpiau išlaikyti antikūnus po skiepo, visada būdavo rekomenduojama skiepytis arčiau gripo sezono, kuris prasideda gruodžio mėnesį, kažkur po Kalėdų“, – patarė ji.
„Vyresniems asmenims, kurių imuninė sistema geba trumpiau išlaikyti antikūnus po skiepo, visada būdavo rekomenduojama skiepytis arčiau gripo sezono, kuris prasideda gruodžio mėnesį, kažkur po Kalėdų“, – sakė D. Razmuvienė.
Paklausta, kaip reikėtų elgtis, jei „išpuola“ kartu skiepytis ir nuo koronaviruso, D. Razmuvienė teigė, kad pagrindinė rekomendacija – palaukti dvi savaites.
„Kadangi dabartiniu metu turime kovidą, ir reikia skiepytis nuo koronavirusinės infekcijos, gal žmonės tik pradės, gal baigs skiepytis, gal trečią kartą skiepysis, tai yra tokios rekomendacijos, kad reikėtų išlaikyti 14 dienų intervalą pradėjus vieną ar kitą skiepą, negalima jų įskiepyti kartu.
Taigi šis procesas yra imlus laikui ir, be abejo, jei ta įstaiga turi gripo skiepą, kurie jau yra išvežiojami po Lietuvą, tai nemanau, kad reikėtų atidėlioti vėlesniam laikui. Jei yra vakcina, tegu skiepijasi žmogus nuo gripo, praleidžia dvi savaites ir tada skiepijasi ar tęsia vakcinaciją nuo COVID-19 infekcijos“, – komentavo ji.
Ragina ruoštis blogiausiam scenarijui
Nors dalis gyventojų abejoja, ar tikrai verta skiepytis nuo gripo – juk jo pastaraisiais metais kaip ir „neliko“, NVSC gydytoja tikina, kad visada reikia ruoštis blogiausiam.
„Nieko negali pasakyti, kaip bus su tuo gripu, bus jis ar ne, bet reikia pasiruošti tam atvejui, jei bus blogiausias scenarijus. Abi infekcijos savo klinikiniais simptomais yra panašios ir jas gali atskirti tik specialistas, atlikęs laboratorinius tyrimus ir pritaikius kitus metodus.
Vis dėlto prasirgus tuo pačiu gripu, po virusinės ligos imuninė sistema labai nusilpsta. Ir tada „prisikabinti“ kovidinei infekcijai paprasčiau nei tiems, kurie turi lėtinių ligų. Taigi, manau, kad nereikia burti, bus ar nebus tas gripas, bet reikia ruoštis, kaip sakau, blogiausiam. Kitaip tariant – padaryti daugiau šios pandemijos metu, nei nepadaryti, kad paskui nereikėtų gailėtis“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Pavojingas infekcijų „kokteilis“
Apie tai, koks pavojingas yra gripo ir kovido „kokteilis“, yra įspėjęs ir užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.
„Jei žmogus suserga ir kovidu, ir gripu, klinikinė eiga neabejotinai yra daug sunkesnė. Tyrimų duomenys rodo, kad tokie žmonės vėliau daug dažniau patiria sunkias komplikacijas – infarktus, insultus ir taip toliau“, – yra pabrėžęs jis.
Paklaustas, ar kokie ženklai Pietų pusrutulyje, kur ką tik baigėsi žiema, rodo, kad galima tikėtis „piktesnio“ gripo sezono šiais metais, medikas atkreipė dėmesį, jog epidemiologijoje ne viskas taip paprasta.
„Šį sezoną neteko matyti didelių susirūpinimų keliančių publikacijų dėl to. Bet nebūtinai Pietų pusrutulyje, Australijoje turi kilti gripo pandemija, ji gali kilti ir Šiaurės pusrutulyje – niekas nuo to neapdraustas“, – įspėjo jis.
Protrūkio galima sulaukti ir šią žiemą
Anot pašnekovo, viena vertus, dabartinė situacija yra dėl to, kad kovidas, būdamas agresyvesnis, tarsi išstūmė mažiau agresyvų gripo virusą.
„Kita vertus, tos nemedicininės apsaugos priemonės, ką mes visi puikiai žinome, prisidėjo prie to, kad buvo žymiai mažiau kitų peršalimo ligų ir praktiškai sunkių gripo atvejų Lietuvoje praeitą sezoną neturėjome.
Taigi laikydamiesi bendrų higienos taisyklių, savaime aišku, kad išvengėme ir toliau išvengsime kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų, tarp jų – ir gripo“, – pastebėjo specialistas.
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad jei žmonės nebus įgiję atsparumo gripui praeitais metais, t. y. jie nesirgo ir nesiskiepijo, jie nebus įgiję imuniteto.
„Nors virusas visada mutuoja, tam tikra kryžminė apsauga yra, tai visiškai logiška, kad gali ateiti toks sezonas, gal net šią žiemą, kai galime turėti protrūkį ir didelį sergamumą gripu. Dėl to labai svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo sezoninio gripo ir tos pačios pneumokokinės infekcijos“, – priminė jis.
Kam reikia skiepo nuo pneumokoko?
D. Razmuvienė priminė, kad skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – ta trečioji vakcina, kuria irgi reikėtų pasirūpinti.
„Tai yra bakterinė vakcina, nemokamai skiepijama pagal tam tikrus ligos kodus. Pavyzdžiui, nemokamai ja skiepijami vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, kurie turi lėtinių kvėpavimo sistemos ligų – astmą, lėtinė obstrukcinę plaučių ligą, kvėpavimo nepakankamumą ir pan.
„Nes paprastai būna taip, kad žmogui prasirgus gripu didžiąja dalimi atvejų po to „prisikabina“ pneumokokinė infekcija. Ir tada prasideda plaučių uždegimai, galvos-smegenų dangalų uždegimai. Tai irgi yra problema ir nuo jos irgi galima apsisaugoti pasiskiepijant“, – kalbėjo gydytoja.
Ji pridūrė, kad nereikia prisirišti prie sezono – vakcina nuo pneumokokinės infekcijos galima skiepytis visus metus.
„Be abejo, šaltuoju metų laiku suaktyvėja tiek virusų, tiek pneumokoko cirkuliacija, nes buriamės į tam tikras grupes uždarose erdvėse. O taip visiems sukėlėjams savaime sudarome labai palankias sąlygas plisti“, – sakė D. Razmuvienė.
