Naujausi užsienio mokslininkų tyrimai rodo, jog koronavirusas kambario temperatūroje ant lygių paviršių, tokių kaip tokių kaip popieriniai banknotai, stikliniai telefonų ekranai, tam tikromis sąlygomis gali išlikti net iki keturių savaičių.
Kaip teigia NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo kiek kuklesnį dienų skaičių, tačiau tai nė kiek nesumažina užsikrėtimo nuo tam tikrų paviršių rizikos.
„Ligos sukėlėjas aplinkoje neišlieka ilgai gyvybingas. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad ore virusas išbūna nuo 3 iki 16 valandų, o nusėdęs ant paviršių vidutiniškai išgyvena 3-4 paras.
Kai žmonės pasveiksta, atlikus paviršių valymą ir dezinfekciją bei išvėdinus patalpas, jos iš karto yra saugios lankytis sveikiems žmonėms“, – aiškina NVSC specialistė.
Neužteks vien dezinfekuoti
A. Razmienė pasakoja, jog jeigu atsitiko taip, kad užstrigote viename bute ar name su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu, itin svarbu yra tinkamai dezinfekuoti visas gyvenamąsias patalpas. Visgi, dezinfekcija yra tik paskutinis valymo etapas, o prieš tai prireiks visus paviršius nuvalyti ranka, sako NVSC ekspertė.
„Būtina žinoti, kad virusai, bakterijos „slepiasi“ po dulkėmis, nešvarumais ir, jei mechaninio valymo būdu nepašalinsime nešvarumų, tada dezinfektantai virusų nepasieks ir nesunaikins.
Pirmiausia paviršius reikia nuvalyti vandeniu ir muilu arba paviršiams skirtu buitiniu valikliu ir tik tada dezinfekuoti. Valymas visada turėtų prasidėti nuo mažiausiai užteršto ploto link labiausiai užteršto ploto, kad nešvarumai nepasklistų mažiau suterštose vietose“, – apie sergančiojo namų dezinfekcijos procesą pasakoja A. Razmienė.
Pasak sveikatos specialistės, didžiausią dėmesį reikėtų skirti mažesnėms patalpoms, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko: tualetui, vonios kambariui, koridoriams ar miegamajam.
Mažiausia viruso pasklidimo galimybė yra erdvesnėse patalpose: svetainėje, virtuvėje ar kitokiuose bendro naudojimo kambariuose.
Daugiausia dėmesio reikia skirti paviršiams
Pirmiausia kruopščiai nuvalyti ir po to dezinfekuoti reikėtų dažniausiai liečiamus paviršius.
Pasak A. Razmienės, tai galėtų būti durų, langų, spintelių rankenos, elektros jungikliai, laiptų turėklai, maisto ruošimo zonos, stalviršiai, vonios paviršiai, tualetai ir vandens čiaupai, kompiuterių klaviatūros, liečiami jutikliniai ekranai.
„Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tualetams, nes sergančių žmonių išmatose aptinkamas virusas.
Tualetai, vonios turėtų būti dezinfekuojami bent kartą per dieną, o nuleidžiant vandenį, klozeto dangtis visada turi būti uždengtas, nes galimas viruso pakėlimas su vandens purslais“, – teigia ekspertė.
Paskutiniam žingsniui, dezinfekcijai, nėra būtina naudoti itin stiprias pramonines valymo priemones. A. Razmienės teigimu, galima naudoti ir kone kiekvienuose namuose randamą buitinį baliklį. Svarbiausia, kad jo sudėtyje būtų natrio hipochlorito, o atskiesti jį reikėtų vandeniu, 1:49 skirtumu.
Dezinfekcijai taip pat galima panaudoti ir 70-90 proc. alkoholį, tačiau visuomet reikėtų valymo priemonę pratestuoti ir įsitikinti, kad ši nepažeis valomo paviršiaus.
Svarbu pasirūpinti ir savo sveikata
Valant ar dezinfekuojant namus svarbu nepamiršti ir savo pačių sveikatos. A. Razmienė aiškina, kad dezinfekantas gali žmogaus organizmui būti toksiškas:
„Kad sumažintume galimą poveikį kvėpavimo takams, rekomenduojama nenaudoti purškiamų dezinfektantų, dezinfekcinius tirpalus ruošti gerai vėdinamoje patalpoje, o baigus dezinfekciją, būtina gerai išvėdinti patalpas.
Patalpoje, kurioje vykdoma dezinfekcija, neturėtų būti kitų asmenų, ypač vaikų, naminių gyvūnų.
Taip pat reikia vengti naudoti skirtingas dezinfekuojančias medžiagas, tokias kaip chloro turintis baliklis ir amoniakas, nes mišiniai gali sudirginti kvėpavimo takus ir išskirti toksines dujas“, – apie dezinfekcinių priemonių pavojus pasakoja NVSC specialistė.
Reikėtų pasirūpinti ir tinkamomis apsaugos priemonėmis: kauke arba respiratoriumi, guminėmis pirštinėmis, vienkartine prijuoste arba chalatu.
„Panaudoję dezinfekavimo priemones, šluostes, vienkartines apsaugos priemones reikia sudėti į vienkartinį plastikinį maišą, jį užrišti ir galima šalinti su buitinėmis atliekomis. Nusiėmus apsaugos priemones, būtina kruopščiai nusiplauti rankas su vandeniu ir muilu“, – teigia NVSC ekspertė A. Razmienė.
Apie tai, kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija, žiūrėkite reportaže:
