„Kaip matome iš diskusijos, kuri vyko tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek iš pasisakymų partijų atstovų, turėtų būti pritarimas šiam siūlymui, t.y. procento padidinimui iki 2,52 nuo BVP, manau, kad šitą sprendimą turėtumėme priimti rytoj Seime nesunkiai“, – LRT trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Tai yra natūralu vertinant saugumo situaciją regione, reaguojant į karą Ukrainoje ir puikiai suprantant, kad kai mes tikimės, prašome ir gauname NATO sąjungininkų didesnę pagalbą, stiprinimą saugumo regione, taip pat ir iš savo pusės turime daryti namų darbus, tą ir darome“, – pridūrė ji.
Ji pripažįsta, kad ateityje dėl gynybos finansavimo reikėtų siekti „tvarių sprendimų“, numatant biudžeto didinimui kitus šaltinius, nei skolintos lėšos.
Seime svarstoma pataisa keičiamas straipsnis dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, Seimui pritarus šių metų biudžeto įstatymo patikslinimui, bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
