Dėl to Vilniaus apygardos teismas 10 dieną platformą valdančios įmonės „Prime leasing“ prašymu sustabdė bylos nagrinėjimą – Apeliacinis teismas buvo nurodęs pirmos instancijos teismui iš naujo vertinti dalies įmonės klientų prašymą atlyginti ir turtinę žalą.
„Atsakovė („Prime leasing“ – BNS) nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas ir į nagrinėjamų bylų sąrašą įrašytas atsakovės kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo birželio 18 dienos sprendimo (...) ir dėl sprendimo dalies grąžinti dalį bylos nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo“, – BNS pranešė apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
LAT kol kas nėra paskirtas bylos nagrinėjimo laikas, rodo informacinė teismų sistema „Liteko“.
„Prime leasing“ atstovaujanti teisininkė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė BNS birželį sakė, kad Apeliacinio teismo sprendimas yra paviršutiniškas, nepagrįstas, neatitinka nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teismų praktikos, todėl, tikėtina, bus skundžiamas.
Apeliacinis teismas birželį pakeitė Vilniaus apygardos teismo šių metų vasario sprendimą, atleidusį „CityBee“ nuo žalos atlyginimo vartotojams, kurių duomenis prieš trejus metus internete paskelbė kibernetiniai nusikaltėliai, bei nurodė įmonei sumokėti visą vartotojų reikalautą sumą – 103 tūkst. eurų.
Teismo sprendimu kiekvienam iš 346 kolektyvinį ieškinį pateikusių „CityBee“ klientų turi būti atlyginta 300 eurų neturtinė žala, o apygardos teismas turės iš naujo vertinti prašymą daliai jų atlyginti ir turtinę žalą.
Apeliacinio teismo teigimu, skundą pateikęs Vartotojų aljansas tinkamai pagrindė, kodėl žmonės nutekinus jų duomenis patyrė neturtinės žalos – jie patyrė neigiamų išgyvenimų ir nerimo dėl duomenų paviešinimo, neteisėto perdavimo kitiems asmenims ir panašiai – bei tinkamai motyvavo jos dydį.
Vartotojų aljansas kolektyvinį ieškinį inicijavo pernai gegužę.
2021 metų vasarį nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.
