Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje, kuri truks penkias dienas, vyraus NVS problemos. Daugiausia dėmesio europarlamentarai skirs padėčiai Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Dėl įtemptos šių šalių vidaus situacijos regionas šalia Lietuvos pastaruoju metu tampa konfliktiškas ir todėl kelia grėsmę ne tik Rytų Europos, bet ir viso žemyno stabilumui. Išskirtinę vietą čia užima Ukraina.
Sumenkusi V. Juščenkos įtaka
Pavasarinė valdžios krizė Ukrainoje Europos Sąjungai kelia didžiausią susirūpinimą. Valdžios piramidės nesantaika vienoje didžiausių Europos valstybių, pretenduojančių tapti ES ir NATO nare, gali destabilizuoti padėtį regione. Po „oranžinės“ revoliucijos, praūžusios 2004-ųjų pabaigoje, ir pernai įvykusių Aukščiausiosios Rados rinkimų padėtis pasikeitė demokratams nepageidautina linkme. Parlamente ir vyriausybėje daugumą gavo V. Janukovyčiaus blokas, o pagrindinis Maidano „režisierius“ V. Juščenka su aktyviąja pagalbininke J. Tymošenko prarado įtaką vykdomajai ir įstatymų leidimo valdžiai, o tuo pačiu neteko ir svarbiausių poveikio politiniams procesams svertų. Prezidento įgaliojimai buvo sumažinti kone iki formalių. Norėdamas tuos įgaliojimus atgauti, prezidentas gali tik neoficialiai inicijuoti Konstitucijos pakeitimus, tačiau valdančioji dauguma perspėja, kad tai būtų lemtingas prezidentui kelias: V. Juščenka smarkiai rizikuotų savo padėtimi ir postu, jeigu mėgintų revizuoti pagrindinį šalies įstatymą.
Bet ir šiaip jo įtaka smarkiai apribota. Tai įrodė balandžio 2 dieną prezidento pasirašytas įsakas dėl parlamento paleidimo ir naujų rinkimų surengimo gegužės 27 dieną. Deputatai, tarp kurių dominuoja Regionų partijos ir kairiųjų atstovai, atvirai nepakluso dekretui ir kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami išaiškinti jo teisėtumą. Apie 10 dienų „tempęs“ šį klausimą, pagaliau antradienį KT ėmėsi šio nelengvo darbo, už rūmų langų grasinamai ošiant V. Janukovyčiaus šalininkų miniai. Kokį sprendimą gali priimti teismas tokiomis sąlygomis, aiškinti nereikia. Alyvos į ugnį ir šįkart įpylė opozicinio bloko lyderė J. Tymošenko, pareiškusi kaip visada kategoriškai: jei KT sprendimas nebus palankus, jį JTB ignoruos. Kitaip sakant, Konstituciniam teismui išsukinėjamos rankos ir iš kairės, ir iš dešinės, jei tik Ukrainoje toks poliariškumas apskritai logiškas.
Ukrainai gresia perversmas?
Įdomi situacija šalyje susiklostė tuo metu, kai pradėjo posėdžiauti Konstitucinis teismas. Kaip rašo „Nezavisimaja gazeta“, Ukrainoje neliko vadovų: premjeras V. Janukovyčius pirmadienį išvyko į Strasbūrą, kur antradienį sakė kalbą ETPA sesijoje. Tuo pat metu prezidentas V. Juščenka su darbo vizitu lankosi Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Briuselyje jis susitiko su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barrosu ir papasakojo apie politinę situaciją Ukrainoje. Vėliau jis kartu su Lenkijos prezidentu vyksta į Londoną, kur dalyvaus finaliniame Ukrainos ir Lenkijos paraiškų pateikime surengti Europos futbolo čempionatą 2012 metais. Galutinį sprendimą UEFA priims trečiadienį.
Taigi Ukraina keletui atsakingų dienų liko be vadovo, jeigu juo nelaikysime Aukščiausiosios Rados pirmininko, beje, prezidento įsaku nušalinto.
Interneto svetainės „Gazeta.ru“ apžvalgininkas šį sutapimą netiesiogiai sieja su dažnai istorijoje pasitaikančiais neramumais tose valstybėse, kurias laikinai valdo antrieji asmenys. Kitaip sakant, kalbama apie perversmo galimybę... Paguoda viena, kad KT nepriims sprendimo per keletą dienų, todėl tiek abi konfliktuojančios stovyklos, tiek politinių jėgų rėmėjai Kijevo gatvėse vargu ar ryšis neapgalvotiems antrosios revoliucijos veiksmams.
Beje, ir motyvacijos mitingams bei demonstracijoms Ukrainoje mažoka. Kaip „Geopolitiką“ informavo Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Algirdas Kumža, abi stovyklos, ypač opozicijos rėmėjai, suprato, kad tai ne ta revoliucija, kuri vyko daugiau kaip prieš dvejus metus. Dabar vyksta valdžios persidalijimas, kuris lyg ir neliečia apatinių sluoksnių. Štai kodėl prie KT rūmų antradienį plaikstėsi daugiausia mėlynos-baltos-raudonos vėliavos, o oranžinių spalvų buvo nedaug net kitame Maidano gale.
Buvęs Maskvos favoritas – ant balto arklio...
Tuo metu V. Janukovyčius, atvykęs į Strasbūrą, nebuvo diplomatiškas. Jis pareiškė, kad, priklausomai nuo KT sprendimo, V. Juščenkai gali būti surengta apkalta. Pagrindinės diskusijos dėl situacijos Ukrainoje vyks ketvirtadienį, bet antradienį V. Janukovyčius pasisakymui ir atsakymams į parlamentarų klausimus gavo dvi valandas vietoj pusantros. Kaip pranešė Lietuvos parlamentinės delegacijos ETPA narys Jonas Čekuolis, Ukrainos premjeras sutiko atsakyti ir į klausimus, kas Strasbūre gana reta. Kad patenkintų europarlamentarų smalsumą, svečias turi būti gerai išanalizavęs situaciją savo šalyje ir, kaip sakoma, nesmūgiuoti į vienus vartus, sakė Lietuvos delegacijos narys.
Rezoliucijos projektą šiuo klausimu parengs ETPA monitoringo grupė. ETPA pirmininkas Rene van der Lindenas pareiškė, kad svarbiausia išvengti pavojaus, jeigu valdžios konfliktas Ukrainoje iš kabinetų išsilietų į gatves. Į klausimą, kodėl kaip tik V. Janukovyčius pasirinktas dalyvauti ETPA darbe, pirmininkas pasakė, kad jo vizitas buvo derintas dar prieš metus, kai konflikto bruožai dar tik ryškėjo.
Apžvalgininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ETPA sesijos darbe dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Arsenijus Jaceniukas, kuris į Strasbūrą atskrido iš Maskvos. Ministras yra V. Juščenkos šalininkas, todėl europarlamentarams bus įdomu išklausyti ir opozicijos, dalyvaujančios daugumos vyriausybėje, nuomonę.
Maskvoje A. Jaceniukas dalyvavo Putino ir Juščenkos tarpvalstybinės komisijos darbe. Maskvoje buvo suderintas veiksmų planas 2007-2008 metams. Jis bus pasirašytas, kai į Rusijos sostinę vizito atvyks prezidentas V. Juščenka. Saugumo Tarybos sekretorius Igoris Ivanovas pareiškė, kad dėl ilgai atidėliojamo vizito datos bus susitarta gegužės mėnesį.
***
Ukrainos klausimas ETPA sesijoje rodo didelį ES susidomėjimą įvykiais šioje šalyje. Tai, kad į Strasbūrą atvyko V. Janukovyčius, o prezidentas V. Jušenka pasirinko daugiau pramoginę turnė, Vokietijos užsienio politikos tarybos nario Alexanderio Rahro nuomone, dar nereiškia, kad Europa teikia pirmenybę buvusiam Maskvos numylėtiniui. „Janukovyčius jau nebe tas, koks buvo prieš trejus metus, „oranžinės“ revoliucijos laikais. Dabar jis arčiau ES negu kada nors...“ Į „Nezavisimaja gazeta“ klausimą, kodėl įvyko toks posūkis, A. Rahras atsakė, kad „Ukrainos oligarchai bijo, jog Rusijos kompanijos supirks visą Ukrainos, ypač rytinės jos dalies, nuosavybę, todėl Kijevui parankiau turėti reikalų su ES ir išsaugoti savo finansinę-pramoninę imperiją.“
