• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Simona PUŽAITĖ

Išryškinęs fotojuostas šiaulietis fotografas Algirdas Musneckis pamatė, kad jos lyg sniegu padengtos. „Brokas“, – nutarė. Tik po daugiau nei dešimtmečio išsiaiškino, kad Šostkos mieste, netoli Černobylio (Ukraina), pagamintos fotojuostos yra paveiktos didelio radioaktyvumo.

REKLAMA
REKLAMA

Pigios juostos iš Ukrainos

Šiaurės Lietuvos kolegijoje pristatyta A. Musneckio paroda „Radioaktyvūs negatyvai“. Nuotraukos darytos 1992–1999 metais fotoaparatais „Etiud“.

REKLAMA

A. Musneckis pasakoja, jog apie 1992 metus fotoparduotuvėje, kuri buvo Tilžės ir Vilniaus gatvių kampe (dabar „Šiaulių bankas"), pigiai buvo parduodamos dėžės su plačiomis (6x6 formato) fotojuostomis. Toje parduotuvėje „didelė viršininkė“ buvusi Bronelė. Pasinaudojęs pažintimi, fotografas juostų įsigijo. Įsigijo ne jis vienas.

REKLAMA
REKLAMA

Pradėję ryškinti nuotraukas fotografai pamatė, kad juosta lyg padengta sniegu. Nutarė, kad tai fabriko brokas.

„Tada buvo kovojama dėl kokybės – kuo platesnis negatyvas, tuo geresnė kokybė. Įsigyti plačiajuostį „Saliut“ fotoaparatą buvo deficitas, jis kainavo 400 rublių“, – pasakojo fotografas. Todėl nutarė eksperimentuoti su pigesniu variantu. Fotografijos žaidimams panaudojo „brokuotas“ fotojuostas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į vieną tik 7 rublius kainavusį „Etiud“ fotoaparatą įklijavo „Zenito“ objektyvą, gaudavo apvalų vaizdą, į kitą įmontavo plačiajuosčio didintuvo „Neva“ objektyvą ir gaudavo stačiakampį vaizdą. Eksperimentiniuose kadruose – Šiaulių gatvės, pastatai, skulptūros, įamžinta A. Musneckio mama.

REKLAMA

Pagamintos „apsnigtos“ nuotraukos padėtos į archyvą išgulėjo iki 2011 metų.

„Sniego“ kilmę atskleidė filmas

Juostų paslaptis išaiškėjo 2011 metais, kai per Lietuvos televiziją pamatė dokumentinį filmą „Černobylio mūšis“, 2006 metais sukurtą prancūzo Tomo Džonsono.

Jame naujienų agentūros „Novosti“ fotografas pasakojo, kaip iš sraigtasparnio virš sprogusio Černobylio atominio reaktoriaus fotografavo ir dėl didelio radioaktyvumo jo nuotraukos buvo su „sniegu“.

REKLAMA

Pasitikslinęs savųjų juostų kilmės vietą internetiniame žemėlapyje A. Musneckis suprato broko priežastį. Jos gamintos 50 kilometrų nuo Pripetės, miesto šalia Černobylio atominės elektrinės.

„Iki tol neįtariau, kad čia kažkoks radioaktyvumas. Nežinau, ar jos mus apšvitino, ar ne. Gal ir apšvitino. Žmona man sako, kad aš vis euforijoje, daug šneku“, – juokavo A. Musneckis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Parodoje taip pat eksponuojamas reportažas iš sovietmečiu organizuojamų civilinės gynybos pratybų 1966 metais, 1977 metų tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas). Žmonės su dujokaukėmis, vaizduojami esą likviduojantys radiacijos paliestus pastatus, teikiantys medicininę pagalbą.

REKLAMA

Išgelbėjo balta paklodė

A. Musneckis įsitikinęs, jog svarbu prisiminti ir neužmiršti prieš beveik 28 metus įvykusios tragiškos Černobyio katastrofos, jos pasekmių. Susirinkusiesiems jis priminė istorijas, susijusias su radiacijos pavojumi.

REKLAMA

Jis atpasakojo amerikiečių sukurtą filmą apie atominių ir vandenilinių bombų bandymus Bikini saloje Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet kareivius, iš bunkerių bėgančius į gelbėtojų malūnsparnį, nuo radiacijos išgelbėjo apsigaubimas baltomis paklodėmis.

Kaip tai atrodytų, A. Musneckis pavaizdavo pats užsidengęs paklode. „Juokingai atrodo, bet toks realus istorinis faktas buvo“, – sakė fotografas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujas fotografijos žiūros laukas

Fotomenininkas Ričardas Dailidė pažymėjo, jog Šiaulių vaizdai, paveikti radiacijos, sukelia visai kitą parodos ir jos darbų suvokimą.

Pasak jo, paroda susideda iš dviejų dalių. Viena – bejėgis civilizacijos, to laikotarpio žmonių veikimas. Iš esmės beprasmės pastangos apsisaugoti nuo radiacijos ir atominės bombos sprogimo. Antra dalis – vaizdai, kurie paveikia tiesiogiai.

REKLAMA

Fotomenininkas priminė, jog atominę bombą sukūrę mokslininkai, sužinoję, ką ji gali, nusižudė. „Atominė energija prasiskverbia visur – jos negalima sunaikinti, sudeginti, paskandinti. Skirta žmogaus progresui ji veikia atvirkščiai. Lieka žmonijos pasirinkimas, kaip naudoti šią energiją“, – kalbėjo R. Dailidė.

Anot jo, A. Musneckis sukūrė vaizdų alegoriją, perkeltinę prasmę. Nuotraukos veikia ne kaip meno kūriniai, jie įtaigūs savo užkadrine prasme.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų