Kaip dėstė jis savo socialiniame tinkle, esama kelių scenarijų, kaip toliau gali vystytis pandemija:
„Panašu, kad, Delta variantui plintant net tokiose vietose kaip Izraelis, kuriame, atrodė, kad viruso plitimas jau yra kontroliuojamas, finišo linija yra tarsi judantis taikinys. O gal virusas niekur nedings ir teks išmokti gyventi su juo – gyventi naujoje realybėje?
Gyvenimas su virusu yra vienas iš keturių galimų pandemijos scenarijų, kuriuos aptaria pasaulio mokslininkai. Pagal tokį gyvenimo su virusu scenarijų vakcinacija apriboja SARS-CoV-2 plitimą, o virusas tampa mažiau patogenišku, sukeliančiu panašius į peršalimą simptomus.
Antras galimas scenarijus yra didelis „gaisras“ – esant žemam vakcinacijos lygiui ir atsirandant vis daugiau SARS-CoV-2 variantų, virusas toliau plinta, sukeldamas COVID-19 ligą ir kitas problemas.
Trečias scenarijus – kai kurios šalys gali gebėti apriboti SARS-CoV-2 plitimą ir koronavirusas plis tik mažose, neskiepytų žmonių nišose, panašiai kaip tymai Lietuvoje. Galiausiai ketvirta galimybė, taikant didelio masto vakcinaciją ir kitus infekcijos kontrolės metodus, būtų įmanoma eliminuoti virusą. Tačiau pasauliniu mastu, kalbant apie virusus, kol kas tai pavyko tik su raupų eliminavimu, o kita virusinė liga – poliomielitas – vis dar yra tik ant visuotinio išnaikinimo slenksčio.“
Pandemijos pabaiga nereiškia viruso plitimo pabaigos
Visgi jis pridūrė, kad pandemijos pabaiga nebūtinai turi reikšti SARS-CoV-2 plitimo pabaigą.
„Jau tapo aišku, kad SARS-CoV-2 prisitaiko (adaptuojasi naujose sąlygose) lengviau nei kiti koronavirusai, ir jam nėra būtinas aiškiai išreikštas sezoninis plitimo modelis, kaip kitiems kvėpavimo takų virusams. Be to, SARS-CoV-2 būdingas „slidumas“ – jis gali užkrėsti kitus žinduolius taip įgydamas mutacijas, kurios palengvina plitimą tarp žmonių. Tai galėjo atsitikti jau tada, kai Danijoje užkrėstose audinėse buvo aptikta virusų mutacija, galėjusi išvengti vakcinų. Todėl milijonai audinių buvo sunaikintos.
Atkreiptinas dėmesys, kad virusų plitimas tarp simptomų neturinčių žmonių apsunkina protrūkių prevenciją ir neabejojama, kad tai ir toliau išliks problema“, – dėstė profesorius.
Anot S. Čaplinsko, norint tiksliau nustatyti, kuris koronaviruso ateities scenarijus mūsų laukia, vis dar yra neatsakytų klausimų.
„Labiausiai tikėtinas gyvenimo su virusu su vis kylančiais „gaisrais“ scenarijus. Koronavirusas taps sezoninis, žmonės sirgs, dalis jų sunkiai, galimai net nepavyks išgelbėti kai kurių gyvybės, t. y. viskas vystysis panašiai kaip gripo infekcijos atveju“, – dėstė specialistas.
Svarbiau ne kiek vakcinuojama, bet kas?
Jis pažymėjo, kad visuose šiuose mokslininkų aptariamuose scenarijuose atsižvelgiama į skiepijimo rodiklius, tačiau kompiuterinės simuliacijos modeliai rodo, kad gali būti svarbu ne tik kiek, bet ir kas yra vakcinuojami:
„Skiepijant pažeidžiamus žmones, jų imuninei sistemai reikia daugiau laiko eliminuoti virusus. Todėl, jiems užsikrėtus, gali vystytis virusai, gebantys išvengti vakcinos iššauktų antikūnų poveikio.
Tai, kad nusilpusi imuninė sistema sudaro palankias sąlygas virusų mutacijoms nėra naujiena ir tai gali iliustruoti pavyzdys: literatūroje aprašyta, kad ŽIV infekuotai moteriai ilgalaikė COVID-19 infekcija tęsėsi 216 dienų, o SARS-CoV-2 virusas jos organizme mutavo daugiau nei 30 kartų. Skiepijant žmones, kurie turi daug kontaktų ir reguliariai kontaktuoja su žmonėmis už jų namų ūkio ribų, galima sumažinti naujų užsikrėtimų apimtis. Paskiepijus daugelį pažeidžiamų asmenų ir mažai daug kontaktų turinčių jaunų asmenų, pandemijos neįveiksime.
Izraelis pradėjo skiepyti trečia (imuninį atsaką sustiprinančia, angliškai „būsterine“) vakcinos doze asmenis su silpnesne imunine sistema. Labai svarbu, kad pradėję vakcinaciją žmonės pasiskiepytų abiem vakcinos dozėmis, nes tik tuomet jiems susiformuotų pakankama imuninė apsauga nuo COVID-19 ligą sukeliančio viruso infekcijos, ypač nuo susirūpinimą keliančių mutuojančių viruso variantų. Tačiau minėtai imuninei apsaugai nusilpus - neišvengiamai reiktų revakcinuotis (trečia vakcinos doze). Virusologiniu požiūriu “truputis apsaugos” (pasiskiepijus nepilnai) gali nepadėti išvengti virusų replikacijos ir tai gali palengvinti naujų viruso variantų atsiradimą bei tolesnį plitimą.
Koronaviruso pandemijos kontekste gyvenimas naujoje realybėje neišvengiamai turės tiesioginių sąsajų su gyventojų sveikatos raštingumu, kas reiškia, kad ateityje bus būtina žinoti savo COVID-o statusą - ar esi susidūręs su virusu? Persirgęs? Pasiskiepijęs? Atlikęs tyrimą? Tik tai leis tinkamai įveikti pandemijos iššūkius, o gal net po kelių metų ją įveikti.“
