Profesorius Saulius Čaplinskas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kiek kitokių aspektu. Jis atkreipė dėmesį į JAV statistiką, kuri rodo, kad ir 2 vakcinos dozes gavę žmonės užsikrėčia koronavirusu.
„JAV Ligų kontrolės centras (CDC) nustatė, kad iš 77 mln. pilnai vakcinuotų žmonių apie 5800 (0,007 proc.) vis dėlto užsikrėtė SARS-CoV-2 infekcija, nors buvo pilnai paskiepyti nuo COVID-19 ligos.
71 proc. atvejų buvo simptominiai, kai kurie susirgo sunkiai, 396 (0,0005 proc.) buvo hospitalizuoti ir tai sudarė 6,9 proc. užsikrėtusiųjų. 74 (0,000096 proc.) susirgusieji mirė (greičiausiai) nuo Covido. Tai sudarė 1,2 proc. užsikrėtusiųjų, arba 18,2 proc. hospitalizuotų“, – rašo profesorius.
Anot jo, tai nėra kažkas neįtikėtino, nes vakcinos žmonių nuo viruso neapsaugo 100 proc.
„Iki šiol nenustatyta jokių netikėtų demografinių vakcinos efektyvumo ypatumų. Tokie atvejai nėra netikėti, nes vakcinos nėra 100 proc. veiksmingos užkertant kelią infekcijoms. Todėl svarbu, kad žmonės ir po skiepijimo toliau dėvėtų veido kaukes ir laikytųsi atstumo.
Pakartotinų užsikrėtimo atvejų buvo tarp visų amžiaus grupių žmonių, tačiau šiek tiek daugiau nei 40 proc. infekcijos atvejų buvo registruota 60 m. amžiaus ar vyresniems žmonėms ir labai neįprasta, kad 65 proc. buvo moterys.
Kitaip sakant, jei susirgsite COVID-19 liga ir būsite neskiepytas, mirties tikimybė apie 1 proc., o jei būsite paskiepytas - 0,000096 proc“, – rašo S. Čaplinskas.
Ekspertų tarybos narys: gal atėjo laikas pabandyti epidemijos riziką kontroliuoti verslui?
Pagal 14 d. tenkančius naujus COVID-19 atvejus Lietuvai jau beveik įžengus į „juodąją zoną“, Vyriausybei patariantys ekspertai siūlo ieškoti ir naujų kelių pandemijai valdyti ir daugiau atsakomybės perkelti pačiam verslui.
Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė, kad trečiosios bangos kilimas neišvengiamas, nors ji ir nebus tokia didelė kaip antroji.
„Kai vasario 23 dieną Lietuvos statistika paskelbė apie trečią bangą, visi epidemiologai vieningai skelbė, kad nėra jokios trečios bangos. Kaip sakoma tu gali ignoruoti realybę, bet realybė tavęs niekuomet neignoruos. Geriausia ką galima padaryti tai nusiųsti gėlių ir šokolado į statistikos departamentą, atsiprašyti ir pradėt blaiviai žiūrėt į situaciją. Trečia banga, spėju, nebus tokia didelė kaip antroji. Vakcinacija, didesnis testavimas ir šilti orai ją sustabdys. Ir pasekmės tikriausiai bus ne tokios skaudžios. Bet pamoka lieka tokia pati, priemonių reikia imtis nelaukiant kol situacija pablogės“, – socialinio tinklo paskyroje dėstė jis.
Nereikia laukti, kol virusas ateis, bet rasti jį patiems
Kartu analitikas pridūrė, kad dėl atlaisvinimų jo nuomonė išlieka tokia pati: jeigu kontroliuoji riziką, laisvinti galima.
„Epidemijos valdymas iš principo yra žaidimas su skaičiais: seki situaciją ir priklausomai nuo to, ar ji blogėja, ar gerėja, priimi sprendimus. Esmė – proaktyvūs veiksmai, nereikia laukti, kol virusas ateis, bet reikia eiti jį ir surasti patiems. Mokyklų profilaktinis testavimas yra geriausias to pavyzdys. Vilniuje, kuriame epidemiologinė situacija niekada nebuvo gera, mokyklose su kaupiniais atvejų pasitaiko vienas kitas, nes dėl profilaktinio testavimo jie nustatomi ženkliai greičiau ir todėl užkertamas kelias tolimesniam plitimui.
Todėl atidaryti galima tas veiklas, kuriose rizika yra minimali – kaip lauko kavinės bei ten, kur galima užtikrinti, kad atvejai bus nustatyti proaktyviai ir kur galima realiai pamatuoti riziką. Bet tam reikia nuolatos dirbti, analizuoti situaciją ir aktyviai imtis veiksmų. Deja, valstybinės epidemijos kontrolės institucijos yra visiškai nepajėgios tą daryti.
Tai gal atėjo laikas pabandyti epidemijos riziką kontroliuoti verslui? Statistikos departamentas turi visai neblogą duomenų rinkinį, kuriame kiekviena įmonė gali įsivertinti savo riziką. Jeigu darbuotojų atvejų procentas yra aukštesnis nei populiacijoje, reikia imtis papildomų priemonių. Pridėjus profilaktinį testavimą bei naudojantis epidemijos valdymo algoritmais, jau gana seniai pasiūlytais ekspertų tarybos, galima būtų ir vykdyti ekonominę veiklą ir prisidėti prie epidemijos mažinimo. Kiek tai realistiška ir kaip tai įgyvendinti, yra atviri klausimai. Faktas, kad buvęs epidemijos valdymo modelis, kuris rėmėsi valstybinių epidemijos valdymo institucijų darbu nedavė norimų rezultatų. Tai kodėl nepabandžius kažko naujo?“ – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
