„Pirmasis – kiek žinome apie patį virusą. Kuo daugiau žinome, tuo greičiau galime jo atsikratyti. Šios žinios būtinos kuriant veiksmingus ir saugius skiepus. Kadangi naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas labai panašus į anksčiau tyrinėtus SARS ir MERS koronavirusus, tai padėjo paspartinti skiepų kūrimo procesą“, – rašė jis „Facebook“ paskyroje.
Skiepai – ne anksčiau kitų metų vidurio
Antrasis svarbus jo įvardytas veiksnys – pramonės pajėgumai gaminti didelį skiepų kiekį.
„Skiepų sukūrimas – tik pirmas žingsnis link pandemijos pabaigos. Skiepai turės būti gaminami masiškai, paskirstomi visame pasaulyje ir įskiepyti. Visi žmonės turėtų būti skiepijami tuo pačiu metu. Kaip tai padaryti? Logistika, kurios reikia pagaminus vakciną, gali trukti ilgiau nei vakcinos sukūrimas ir tyrimai. Kuo greičiau pavyks tai padaryti, tuo greičiau atsikratysime pandemijos.
Vieni iš šiuo metu tiriamų skiepų – Oksfordo vakcina, kurios tyrimai pasiekė 2 ir 3 tyrimų su žmonėmis fazę. Ją tirianti komanda mano, kad vakcina gali būti paruošta šių metų rugsėjį. Gal būt, tai skubota išvada, nes skiepų kūrimas sudėtingas mokslas. Skiepai gali nuvilti paskutiniame etape, visas padarytas darbas nueis perniek ir viską reikės pradėti iš naujo.
Optimizmo teikia tai, kad daugiau nei 160 kompanijų kuria skiepus. Jei vieni nuvils, kiti gali būti veiksmingi. Kai kurie specialistai mano, kad anksčiausiai skiepai nuo koronavirusų gali būti sukurti 2020 m. gruodį. Prireiks dar pusmečio kad išsiaiškinti, ar vakcina veiksminga. Jei skiepai veiksmingi, tolesnė logistika, įskiriant masinę gamybą, greičiausiai truktų dar 3–6 mėn. Tai reiškia, kad greičiausiai skiepai būtų paruošti paskirstyti 2021 m. vidurį", – dėstė ULAC vadovas.
Neišvengsime virusų mutacijos
Trečiasis veiksnys – virusų savybės. Profesorius pabrėžė, kad virusai gali mutuoti, jų agresyvumas gali sumažėti arba padidėti.
„Jei virusai mutuos ir pasidarys agresyvesni, visas skiepų kūrimo darbas nueis perniek. Todėl pandemija labai užsitęs. Jei virusai mutuos priešinga kryptimi ir taps mažiau agresyvūs, COVID-19 liga bus lengvesnė, ne tokia mirtina ir tai padėtų nutraukti pandemiją su mažiau mirusių žmonių. Kiek žinoma, koronavirusai mutuoja lėtai, svarbiausios viruso genomo dalys nemutuoja, o tai reiškia, kad viruso agresyvumas nedidėja. Todėl mokslininkai mano, kad baigti pandemiją gali pakakti vienos vakcinos", – rašė S. Čaplinskas.
Ketvirtasis pandemijos greitesnio nutraukimo veiksnys – žmonių noras laikytis fizinio socialinio atstumo.
„Atsiveriant šalims, milijonai žmonių nesilaiko fizinio atstumo ir daug žmonių užsikrečia. Augant sergančiųjų skaičiui, gali nepakakti sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų, todėl pandemija bus įveikta vėliau, nes pagrindiniai ištekliai ir energija bus skiriami tik naujiems ligoniams gydyti. Šie ištekliai galėtų būti skirti skiepams kurti, jų masinei gamybai ir, suprantama, kitoms sveikatos problemoms spręsti. Todėl reikėtų elgtis atsargiai, kiek įmanoma, ir toliau laikytis fizinio socialinio atstumo, kol veiksminga ir saugi vakcina bus prieinama kiekvienam“, – teigė jis.
Kaukės stabdo virusų plitimą
Penktasis profesoriaus įvardytas veiksnys – veido kaukių dėvėjimo efektyvumas.
„Didelio užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimo ir išteklių skyrimo naujiems ligoniams gydyti (dažnai kitų ligonių sąskaita) galima išvengti dėvint kaukę. Tam nereikia daug pastangų. Naujausi tyrimai rodo, kad kaukės gali sustabdyti virusų plitimą visuomenėje. Virusais galima užsikrėsti šnekučiuojantis.
Aerozoliai, turintys virusų, gali laikytis ore iki 14 min., tad, jei kiekvienas pradės dėvėti kaukę, virusų plitimas sulėtės. Tai reiškia – mažiau ligonių, atitinkamai daugiau bus galima skirti lėšų skiepams kurti, masiškai gaminti ir skirstyti. Todėl pandemija baigtųsi greičiau“, – sako S. Čaplinskas.
Ne vienas pandemijos nutraukimo modelis
Jis kartu pridūrė, kad yra daug pandemijos nutraukimo modelių, jų patikimumas priklauso nuo naudojamos informacijos išsamumo, todėl dauguma jų nepasiteisino.
„Pandemijos viduryje naujų COVID-19 atvejų skaičius kasdien siekė 70–80 tūkst., o palengvinus karantiną šis skaičius padidėjo iki daugiau nei 150 tūkst. per dieną. Kitaip tariant, naujų atvejų gerokai padaugėjo, skaičiai viršijo visus prognostinius modelius, todėl šiais modeliais pasitikėti nereikėtų norint numatyti, kada pandemija baigsis. Aišku viena, jei vėl pašoktų naujų atvejų kreivė ir prasidėtų didesnė antroji banga, kone visų tautų sveikatos sistemos sunkiai susidorotų su naujais atvejais ir viskas grįžtų į pradinį kovos su koronavirusais tašką. Kitaip tariant, naujas karantinas? Kokios būtų jo socialinės ir ekonominės pasekmės?“ – klausė specialistas.
Paskutinis pandemijos greitesnio nutraukimo veiksnys – tyrimai. Čia svarbūs trys faktoriai: 1. kiek užsikrėtusiųjų nustatoma ir izoliuojama; 2. kiek kontaktinių asmenų nustatoma ir karantinuojama; 3. kaip greitai visa tai daroma.
„Teisingai testuodami ir vykdydami kontaktų paiešką, galime sušvelninti (ar atsisakyti) suvaržymus ir greičiau prikelti ekonomiką.
Turime tirti visus simptomus jaučiančius žmones ir sąlytį turėjusius asmenis, net jei jie nejaučia ligos simptomų. Teigiami turėtų būti ne daugiau kaip 3 proc. testų rezultatų. Turime nustatyti kuo daugiau užsikrėtusiųjų ir kontaktą turėjusių asmenų, kad galėtume juos izoliuoti arba karantinuoti. Jei visa tai padarysime tikrai greitai (maždaug per dieną), vien to gali pakakti epidemijai suvaldyti – epidemija kontroliuojama, jei galima izoliuoti 60 proc. pacientų, kai jiems tik pasireiškia simptomai ir kaip įmanoma greičiau atsekti bent pusę jų kontaktų, kol pastarieji nieko neužkrėtė. Reikia ir kiekybės ir greičio.
Pandemija pasibaigs atsiradus skiepams. Kada tai bus? Tik Dievas težino. Pandemijos eiga priklausys nuo to, kaip kelis ateinančius mėnesius bus laikomasi fizinio socialinio atstumo priemonių ir tyrimų. Tai visų mūsų indėlis į pandemijos greitesnį likvidavimą. Tikėtina, kad SARS-CoV-2 ir toliau cirkuliuos žmonių populiacijoje ir sinchronizuosis pagal sezoninį modelį, mažėjant susirgimų sunkumui. Gali būti, kad mes turėsime gyventi viruso kaimynystėje visą likusį gyvenimą“, – dėstė S. Čaplinskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad S. Čaplinskas yra įspėjęs, kad jau reikėtų kalbėti apie trečiąją susirgimų bangą.
Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti interviu su ULAC vadovu S. Čaplinsku:
