Prezidentas Valdas Adamkus antradienį pasirašė dekretą, kuriuo iš naujo teikia Seimui svarstyti Vytauto Greičiaus atleidimą iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų. Perspektyvos, jei Seimas vėl nepritars V. Greičiaus atleidimui iš pareigų, Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui atrodo liūdnos.
Gali būti liūdna
Dar kartą Seimui teikti svarstyti V. Greičiaus atleidimą V.Adamkus nusprendė po pasitarimo su Č.Juršėnu.
Praėjusią savaitę Seimas ženklia balsų persvara nepritarė prezidento teikimui atleisti V.Greičių iš AT pirmininko pareigų. V. Greičiaus 9 metų kadencija šiame poste baigiasi antradienį.
Paklaustas, kas bus, jei Seimas vėl atmes prezidento dekretą, Č. Juršėnas patikino, jog „bus liūdna“. „Kas bus po to – skaičiuosim, o dabar galite pasakyti, kad bus liūdna“, - portalui „Balsas.lt“ teigė Seimo pirmininkas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnyje įtvirtinta, kad AT teisėjus bei jo pirmininką skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu. 115 straipsnyje taip pat įvardinti atvejai, kuriais Lietuvos Respublikos teismų teisėjai yra atleidžiami. Vienas iš jų – pasibaigus įgaliojimų laikui.
Prezidentūrai siūloma įveikti ambicijas
Kaip portalui „Balsas.lt“ sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, būtų gerai, kad prezidentas su frakcijomis tartųsi dėl AT pirmininko kandidatūros. „Nebūtinai turi tą daryti pats prezidentas. Visiškai pakaktų, jei tą darytų jo patarėjai“, - sakė J.Razma.
Anot jo, J. Prapiesčio kandidatūra AT pirmininko pareigoms užimti buvo pasiūlyta be pasitarimo su frakcijomis.
J. Razmos teigimu, šiuo metu svarbu išspręsti situaciją, kuri susidarė Seimui nesutikus Vytautą Greičių atleisti iš pareigų, o Prezidentūra turėtų įveikti „akivaizdžiai matomas ambicijas“.
Anot Tėvynės sąjungos frakcijos nario, teikiant dekretą dėl V. Greičiaus atleidimo iš pareigų, turėtų būti pasiūlyta jam laikinai eiti pareigas iki tol, kol bus paskirtas kitas AT pirmininkas.
J. Razma neatmeta galimybės, jog prezidento patarėjų pozicijai įtakos turėjo V. Greičiaus pozicija nagrinėjant teisėjų kandidatūras. „Nesuprantama, kodėl pareigūnui (V. Greičiui – aut.) nesiūloma laikinai eiti pareigų, jeigu jis yra atleidžiamas ne dėl to, kad susikompromitavo“, - tikino J. Razma.
Pasak Seimo nario, susikompromitavus ministrui, natūralu, jog kitam asmeniui pavedama laikinai eiti jo pareigas, o šiuo atveju „pasibaigus V. Greičiaus kadencijai, dėl kurios niekas per daug neturi kokių priekaištų“, būtų protinga jam pasiūlyti laikinai eiti šias pareigas.
Prezidento patarėja: Seimas negali balsuoti kitaip
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, pristačiusi šalies vadovo teikimą atleisti V. Greičių, teigė, jog kitaip Seimas pasielgti ir negalįs. Ji rėmėsi ankstesniu Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, kad pasibaigus kadencijai AT pirmininko įgaliojimai nutrūktų, nors jis ir liktų pareigose, ir tvirtino, kad parlamentas nieko čia negalįs padaryti.
Į parlamentarų klausimą – ką darys prezidentas Valdas Adamkus, jei Seimas visgi balsuos kitaip – patarėja atkirto, kad bet koks kitoks sprendimas būsiąs neteisėtas ir tai būsianti parlamento, o ne šalies vadovo problema.
Ji taip pat mėgino sklaidyti Seimo narių įtarimus, jog V. Greičiaus kandidatūra kitai kadencijai neteikiama tik todėl, kad jam dar prieš daugiau nei metus pavyko demaskuoti melavus prezidento patarėją. Nors V. Greičius tuomet įrodė laiku informavęs prezidentūrą apie abejotinos reputacijos teisėją, šalies vadovas buvo pareiškęs, jog nepasitiki V. Greičiumi nei kaip teisėju, nei kaip žmogumi.
A. Rauličkytė tikino, kad LAT pirmininko keitimas tėra susijęs su noru įveikti teismų sistemos uždarumą ir vykdyti rotaciją. Parlamentarai panoro išklausyti V. Greičių.
Kai kuriuos Seimo narius papiktino prezidento patarėjos pareiškimas, kad parlamentas negalįs balsuoti kitaip. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis tai vadino Seimo kaip institucijos įžeidimu. Tautos išrinktiesiems reikalaujant, žodis suteiktas pačiam V. Greičiui.
V. Greičius savo pasisakyme negailėjo kritikos rengiamam Teismų įstatymo pakeitimų projektui, tvirtindamas, kad toks, koks yra, jis nereikalingas. „Ne kartą siūliau, kad teisėjų taryboje turi dalyvauti, nors Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad sprendžiant teisėjų karjeros klausimus, turi dalyvauti tik teisėjai. Tačiau tai yra nedidelė dalis teisėjų tarybos funkcijų, sprendžiant kitus teismų veiklos klausimus, būtent materialinės bazės, finansavimo, ypač kalbų apie teisėjų drausminės atsakomybės klausimus, aš niekaip nesuprantu tų užsispyrėlių Seimo narių, kurie be jokių motyvų kategoriškai atmeta, kad teismų savivaldoje visuomenės atstovai nedalyvautų. Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkiu jums labai kruopščiai ir labai atidžiai, labai pasvertai priimti Teismų įstatymą, kuris suteiktų galias situacijai pakeisti. Dar kartą kartoju, jeigu tos pataisos, kurias aš žinau ir matau, jūs priimsite, jokios naudos, jokių pasikeitimų teismų sistemoje neįvyks. Jeigu bus priešingai, aš manau, tada priimsime kokius savo atžvilgiu“, - sakė liepos 8 d. kadenciją baigiantis pirmininkas.
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas šias pareigas laikinai ėjo dvejus metus, kol prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į Seimą siūlydamas jį atleisti.
Konfliktas tarp kadenciją baigiančio LAT vadovo ir prezidento iškilo dar 2006 metais, kai šalies vadovas pareiškė nepasitikįs AT pirmininku nei kaip pareigūnu, nei kaip žmogumi. V. Greičius viešai atsikirto, jog prezidentą suklaidino jo patarėjai. Nesutarimus sukėlė kadaise iš darbo milicijoje už girtavimą išvyto ir į kitas skandalingas istorijas įsipainiojusio, buvusio paukštyno kompartijos sekretoriaus V. Margevičiaus paskyrimas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Vėliau paaiškėjo, kad V. Greičius buvo teisus ir išties laiku informavo prezidentūrą išdėstydamas savo poziciją ir argumentus. Vis dėlto manoma, kad tai tik formalioji nesutarimų priežastis. Skiriasi V. Greičiaus ir V. Adamkaus aplinkos požiūris į rengiamą naują teismų įstatymą. Administracinių teismų, kuriuos daug kas laiko tapus politiniu susidorojimu su neįtikusiais pareigūnais, atskirumą ir uždarumą ginanti šalies vadovo aplinka ir Vyriausiojo administracinio teismo vadovybė atkakliai priešinasi mėginimui įdiegti kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui galimybę. Šiuo metu po dviejų pakopų administracinio teismo, bylinėjantis su valstybe, skųstis Lietuvoje nebėra kam.
