Vienas besiskundžiančių apykojės veikimu – baikeris Laurynas Baltrūnas, kuriam policija apykoję skyrė, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo dingusio baikerio Aivaro Kilkaus nužudymo. Sekimo įrenginį L. Baltrūnas nešioja nuo vasario, kai buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Baikerio teigimu, nuo to laiko įrenginys pažeidimus fiksavo kone kasdien.
„Kurioziškiausia situacija, kai nuvykau į teismą, teisme buvau su advokatais ir prokuroru, jis, būdamas kišenėje, užfiksavo, kad aš nuo jo paties nutolau. Ir prokuroras matė – buvo kaip įrodymas“, – TV3 pasakojo L. Baltrūnas.
Nuteistieji patiria per daug įtampos
Baikerio įtarimus dėl prastai veikiančios apykojės patvirtino ir buvusi Jurbarko rajono Probacijos tarnybos pareigūnė Inga Molevaitė. Paprašyta papasakoti apie apykojų kokybę, buvusi pareigūnė nukirto – jos veikia labai blogai.
„L. Baltrūnas yra visiškai teisus, kas liečia apykojes. Man keista, kad tik dabar pradėjo apie tai šnekėti. Kai tik buvo nupirktos tos apykojės prieš maždaug 2 metus iš Norvegijos, probacijos pareigūnų jos buvo testuojamos metus. Po testavimo mes pasakėme, kad jos praktiškai neveikia arba veikia labai blogai. Buvo tokių neaiškumų ir problemų su tomis apykojėmis, kad, pavyzdžiui, žmogus sėdi pas mus kabinete, mes jam sudarinėjame dienotvarkę, o mums rodo, kad jis kitame miesto gale“, – tv3.lt pasakojo I. Molevaitė.
Ir tai ne vienintelis kartas, kai pareigūnė pastebėjo, kad apykojų veikla streikuoja: „Esu pati nuvažiavus, rodė man, kad žmogus yra tam tikroje vietoje, bet jis iš tikrųjų buvo namuose. Pamačiau, kad jis namuose, pranešiau mūsų valdžiai, kad jis tikrai nepažeidinėja sąlygų, bet mes turime fiksuoti, kaip pažeidimą, o žmogus turi aiškintis“.
I. Molevaitė pabrėžia, kad už du apykojės užfiksuotus pažeidimus, net jei žmogus sėdėjo namie, bet prietaisas rodė klaidingą informaciją, ją dėvintis asmuo turi stoti prieš teismą aiškintis, kodėl neva nesilaikė savo dienotvarkės. Buvusi pareigūnė net pasakoja apie atvejus, kai nuteistieji apykojes mieliau keičia į įkalinimą.
„Grįžta iš įkalinimo įstaigos žmogus anksčiau laiko, jis sutinka dėvėti apykoję, bet grįžęs pasiprašo į įkalinimo įstaigą, nes neatlaiko tos pareigūnų priežiūros. Jis nuolat pareigūnams turi įrodinėti, ko nebuvo. Nuteistieji laikosi priežiūros, jie visiškai nenori turėti jokių reikalų su teisėsauga, jie nori išsilaikyti priežiūrą, kad viskas butų gerai. Nes jie supranta, kad, jeigu nebus pažeidimų, jiems nuims apykoję ir bus laisvi“, – teigė pašnekovė.
Nepakeliamas pareigūnų krūvis
I. Molevaitė pasakoja ne kartą pranešusi savo valdžiai apie apykojų gedimus, šie kreipėsi į technikus, tačiau prietaisų netikslumo priežastis nebuvo nei išaiškinta, nei pašalinta.
Buvusi pareigūnė palaiko norą plėsti apykojų tinklą ir mažinti įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų, tačiau akcentuoja, kad pirmiausia reikia išspręsti gendančios technikos problemą.
„Jeigu mes matome, susiduriame su didelėmis problemomis, tai reikia čia ir dabar spręsti tą problemą, reikia nustatyti tam tikrą terminą, kad būtų patikrintos apykojės, reikia bendrauti su pareigūnais, nuteistaisiais, daryti apklausą, o tik tada priimti tokį sprendimą, kuris nulems labai daug žmonių likimų“, – kalbėjo I. Molevaitė.
Buvusi pareigūnė iškelia ir dar vieną problemą – probacijos pareigūnai per daug apkrauti darbu, mat žmonių trūksta, o funkcijų – daug.
„Dabar probacijos pareigūnai turi ir bylas tvarkytis, ir kontrolę sekti, ir užsegti apykojes, ir nuvažiuoti pas žmogų, ir prižiūrėti. Kai dirbau, dirbau viena. Turėjau ir į teismą spėti nueiti, ir su policija bendrauti, ir nuvažiuoti žmogui uždėti apykoję, aiškintis, kur kada jis nuėjo. Vienam žmogui to padaryti neįmanoma. Tai jeigu dedam daugiau apykojų žmonėms, jeigu norime, kad žmogus gyventų laisvėje, turime labai smarkiai pagalvoti, ką daryti su pačiais pareigūnais – ar didinti jų etatus, ar leisti daugiau žmonėms dirbti“, – sakė I. Molevaitė.
Problemos – pavienės
Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas patikino žinantis apie L. Baltrūno atvejį, tačiau teigė, kad taip veikianti apykojė – išimtis iš taisyklės, o apskritai naudojama technika yra patikima.
„Kaip ir kiekviena technika – būna ir gedimų, ir sutrikimų, kadangi jos veikia GPS GSM pagrindu, tai priklauso nuo ryšio, kuris yra toje vietovėje. Bet šiuo metu Lietuvos teritorijoje beveik 99 proc. Lietuvos teritorijos padengta. Yra išimčių“, – teigė S. Gagas.
Apykojės sistema susideda iš kelių įrenginių: stacionaraus aparato namuose ir į telefoną panašaus įrenginio. Apykojės nešiotojo vietą policija gali stebėti bet kada, o įvykus pažeidimui budintys informuojami pranešimu. Tokiu atveju nešiotojo imama ieškoti ne tik skambinant, bet ir gyvai.
Prietaisas individualiai suprogramuojamas kiekvienam nuteistajam: užfiksuojamos gyvenamosios vietos koordinatės, nustatomos vietos, kuriose nevalia lankytis, jeigu tokių esama.
Kalėjimų departamentas apykojes išduoda jau 6 metus, kasdien jų naudojama 80–90, Lietuvos policija apykojes išduoda jau 3 metus, jų turi apie šimtą. Vis tik panašu, kad šis skaičius gali didėti, mat E. Jankevičius mano, kad tai pigesnė ir kartais geresnė priemonė bausmei, nei laikyti žmogų už grotų. Policijai vienos apykojės išlaikymas kas mėnesį kainuoja 200 eurų.
„Nebūtinai pati geriausia bausmė yra kalėjimas, manome, kad tam tikrais atvejais, kuomet pirmą kartą žmogus padaro nusikaltimą, arba ji nėra tokia didelė, efektyviau ją galima atlikti namuose. Žmogus galėtų dirbti valstybei ar savivaldybės įstaigose nemokamą darbą ir taip nešti naudą visuomenei.
<...> Jeigu panaikintume arešto bausmes, tokių šiai dienai turim 260 žmonių, jau galėtų skaičius didėti 260 ir atitinkamai dar, jei taikytumėme alternatyvios bausmės priemones. Bet labai tikslų skaičių sunku prognozuoti“, – TV3 kalbėjo E. Jankevičius.
