Laidoje „Dienos komentaras“ – TV3 žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su buvusiu VSD generaliniu direktoriumi Povilu Malakausku.
Prezidentas Gitanas Nausėda vakar savo metiniame pranešime pabrėžė, kad mes turime stiprinti šalies gynybą, saugumą. Vienas iš tokių žingsnių būtų NATO sąjungininkų, vokiečių brigados atsiuntimas į Lietuvą. Bent jau dalis jos, planuojama, turėtų ir bazuotis Lietuvoje. Bet išgirdome iš valdžios, kad Lietuva bus pasirengusi tą brigadą priimti tik 2027 m., ar tai normalu?
Jeigu būtų sąlygos normalios – taip. Jeigu nebūtų realios grėsmės, o, mano nuomone, dabar yra reali grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos valstybėms. Vienintelis geras sprendimas yra atgrasymas. Atgrasymo veiksmingumas priklauso nuo sąjungininkų pajėgų čia. Realių, pakankamų pajėgų, kurios gali veikti nedelsiant. Tik tai realiai atgraso. Todėl aš drįsčiau pasakyti, kad yra nenormalu, kad net ne nuo 2014 m., o nuo 2008 m. po Gruzijos karo mes kalbame apie infrastruktūrą pajėgoms priimti ir yra padaryta, galbūt aš klystu, bet nepakankamai.
Rezultatas yra koks? Vokiečių brigados bus tik dalis, ir viena iš priežasčių – infrastruktūros nebuvimas. Dar vienas pavyzdys – nuo 2004 m. įstojimo į NATO mes turime oro policiją ir taip nė kiek nepasistūmėjo su oro policijos pavertimu rimta oro gynybos sistema.
Valdžios atstovai aiškina susiklosčiusią padėtį labai paprastai: sako, kad jeigu būtų įsipareigoję mums brigadą suteikti prieš 1 metus arba anksčiau, būtume pradėję rengti infrastruktūrą. „Kaip mes galime pradėti rengti infrastruktūrą tam, ko galbūt net nebus?“ Nesutinkate su jų logika?
Aš drįsčiau visiškai nesutikti su šita logika. Tai lygiai tas pats, kaip sakyti: „Aš nesidrausiu, nes greičiausiai nesirgsiu“. Pagal mane, visiems yra aišku, kad infrastruktūra būtina. Mano žiniomis, yra sąjungininkų, kurie jau dabar galėtų padidinti pajėgumus Lietuvoje, bet būtent dėl infrastruktūrinių dalykų, dėl poligono per mažo, dėl kitos infrastruktūros, to padaryti negalima. Aš manau, kad tai nėra pasiteisinimas, kad neva nėra įsipareigojimo, dėl to mes nedarome infrastruktūros. Galų gale gera infrastruktūra reikalinga Lietuvos kariuomenei.
Kariuomenės vadas neseniai yra sakęs, kad daugiau dėmesio skirkime Lietuvos kariuomenei, jos finansavimui, o ne sąjungininkų. Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas piktinosi, sakydamas, kad negalima priešinti šitų dalykų. Jūsų manymu, galbūt teisus kariuomenės vadas ir pirmiausia finansuokime savo kariuomenę, o ne galvokime apie brigadas?
Aš linkęs prie to, kad negalima priešinti nacionalinės gynybos ir kolektyvinės gynybos. Tai yra vienas kitą papildantys dalykai. Bet jeigu jūs manęs paklaustumėte, ką reiktų daryti, vis tik šiam momentui aš skirčiau prioritetą kolektyvinei gynybai. Deja, duok Dieve, kad aš klysčiau, jau toks yra mažų valstybių likimas, kad mes galime apsiginti kolektyviai.
Ukrainos pavyzdys tai rodo – ji yra didelė valstybė su didžiuliais žmogiškaisiais, ir kitais resursais. Ir tai Ukraina, drįsčiau pasakyti, negali apsiginti viena. Faktiškai, kai kalbame apie karo baigtį, vienokią ar kitokią, apie pergales, tai pergalė yra vakariečių rankose, ne ukrainiečių rankose.
Visą interviu kviečiame žiūrėti TV3 laidoje „Dienos komentaras“. Vaizdo įrašą galite rasti straipsnio viršuje.
