„Bylą atidėjom, nes bus sprendžiamas klausimas dėl įrašų fonoskopinės ekspertizės skyrimo. Antra, jie paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar legaliai buvo vykdomi šie pasiklausymai. Abejonės, kad įrašai gali būti iškarpyti. Jie dalį įrašų atpažįsta, dalį – ne. Reikia pašalinti abejones“, – žurnalistams po posėdžio sakė teisėjas Donatas Vansevičius.
Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodo, kad fonoskopinės ekspertizės metu tiriami garso įrašai, kuriuose užfiksuotos žmogaus balso ir sakytinės kalbos savybės. Tyrimo metu identifikuojamas asmuo pagal balsą, kalba ir kalbėseną, užfiksuotą tiriamajame (operatyviniame) ir lyginamajame garso įrašuose. Fonoskopinės ekspertizės metu nustatomas pateiktų garso įrašų autentiškumas.
Vienas D.Bradausko advokatų Albertas Kručkauskas sako, kad pagrindinis šioje byloje keliamas klausimas – kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo teisėtumo, tiriant tarnybinius nusižengimus.
Pasak advokato, kitoje byloje dėl šio klausimo į Konstitucinį Teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau tos bylos faktinė situacija šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos D.Bradausko byloje.
„Todėl mes siūlėme tikslinti aplinkybes ir tikslinti teisinį reglamentavimą, teisines normas, kurių atitiktį prašome patikrinti Konstituciniame Teisme. Mes apskritai neturim tokių duomenų kad D.Bradausko buvo klausytasi – mes keliam klausimą, ar kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys yra naudojami teisėtai, tiriant ne sunkius, nelabai sunkius nusikaltimus, kaip to reikalauja įstatymai, o tarnybinius nusižengimus, tarnybinę etiką. Mūsų įsitikinimu, vis dėl to konstitucinė teisė į privatų gyvenimą yra aukščiau tarnybų smalsumo išsiaiškinti, ką privačių pokalbių metu, ar privačių pokalbių metu etiškai ar neetiškai elgiasi tarnautojai“, – sakė advokatas A.Kručkauskas.
Jis mano, kad buvęs VMI vadovas netyčia pakliuvo į koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio sekimo erdvę.
Advokatas A.Kručkauskas sako, kad jis klausimo dėl fonoskopinės ekspertizės nekelia – šį klausimą kelia pats teismas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti D.Bradausko bylą dėl atleidimo.
Byla dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
D.Bradauskui atstovavo du advokatai – Gediminas Bukauskas ir A.Kručkauskas. Atsakovui Finansų ministerijai atstovauja Rolandas Mockus.
„Yra daug medžiagos, kuri nevieša. Uždaro posėdžio paprašė Finansų ministerija, motyvuodama, kad nebūtų paskelbti kitų mokesčių mokėtojų duomenys. Uždaro posėdžio prašė ir D.Bradauskas, teigdamas, kad nenori, kad būtų paskelbti jo asmens duomenys“, – BNS yra sakiusi teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
D.Bradauskas teismo prašo panaikinti sausio 20 dienos finansų ministro Viliaus Šapokos sprendimą atleisti jį iš pareigų, grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Sausio pabaigoje V.Šapoka teigė, kad D.Bradausko nutekinta informacija kenkė koncernų „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ mokestiniams tyrimams – 2015 metais susitikinėdamas su „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, D.Bradauskas informuodavo apie koncerno bei „Vilniaus prekybos“ mokestinių tyrimų eigą.
Neoficialiais duomenimis, kai kurią informaciją apie „Vilniaus prekybos“ mokestinius patikrinimus ar šios įmonės akcininkus D.Bradauskas ir R.Kurlianskis tarėsi perduoti VP grupės atstovei Dianai Dominienei.
Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D.Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui, pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą. Be to, ministerijos teigimu, D.Bradauskas pažeidimus darė tyčia, aiškiai suvokdamas jų pavojingumą ir pasekmes, bei siekė asmeninės naudos.
Pasak D.Bradausko veiklą tyrusios Finansų ministerijos komisijos išvados, D.Bradauskas viešoje vietoje vykusiuose susitikimuose su R.Kurlianskiu (viešbučio „Amberton“ restoranas „La Cave“; viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ kavinė) buvo labai nemandagus, vartojo daug rusiškų necenzūrinių žodžių, žargonų (dedam skersą, pacherinau, prišugalinau), elgėsi neprofesionaliai ir rodė aiškią nepagarbą aukščiausiems valstybės politikams, pareigūnams bei institucijoms, juos šmeižė, įžeidinėjo („ Guogai papą čiulpia“), demonstravo savo galias ir galimybes („ aš nebijau nieko“, „su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už konkolų paėmęs“, „bus blogai tau ir tavo tėvui“, „norėjau imt Palucką, nes jis naglas, šlykštus tipas yra“).
Anot išvadų, D.Bradauskas nevengė viešųjų ir privačių interesų konfliktų („ gerai pagalvok kur tavo personalijai ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių“, „norėčiau susipažinti su Eligijum, kad būtų tiesioginis kontaktas“, „su konservais irgi yra neutralu“), priiminėjo dovanas („ čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“), piktnaudžiavo savo įgaliojimais ( „esu pasakęs chebrai taip, sakau, fanatizmo nereikia..“, „bandau nukreipt, kad pagrindinis tikslas yra nustatyti įstatymų spragas“).
D.Bradauskas kaltinimus neigia ir tikina bendraudavęs su verslininkais nepažeidžiant įstatymų.
Buvęs VMI vadovas – Darbo biržos klientas
„Viską pasakys teismas ir teisininkai“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė D.Bradauskas. Jis sakė, kad detalesnius komentarus pateiks po sprendimo, koks jis bebūtų.
„Aš esu Darbo biržos klientas“, – sakė D.Bradauskas, paklaustas, kuo užsiima dabar. Jis sako, kad ieško darbo, o Darbo birža jam teikia pasiūlymus, jis juos vertina. Be to, rašo darbą, kaip pakeisti Lietuvos mokesčių administravimą ir mokesčių sistemą, kad „nemojuojant vėzdu“, o įstatymais labiau būtų galima sumažinti šešėlį.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas kitą savaitę, birželio 7 dieną.
VMI 51-erių D.Bradauskas vadovavo nuo 2015 metų balandžio. Iki tol nuo 2014 metų liepos jis laikinai ėjo VMI viršininko pareigas.
Atleidus D.Bradauską, laikinai VMI vadovauja viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. Šiuo metu vyksta naujo VMI vadovo konkursas.
