Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Turkija vis dar trukdo Švediją ir Suomiją priimti į NATO, o karo Ukrainoje kontekste tai palengvina padėtį Rusijai. Kaip jūs manote, kiek tai tęsis ir kuo tai baigsis?
Pirmiausia, atvirų durų procesas – tai, kad Švedija ir Suomija yra tiek pažengusios ir yra tiek arti NATO, tai rodo NATO sėkmę. Tai rodo, kad atvirų durų politika veikia. Kalbant apie NATO, tai konsensusu pagrįsta organizacija, visos šalys turi sutarti ir šis kartas nėra vienintelis kartas, kai kažkuri šalis protestuoja.
Šiuo atveju, Turkija protestuoja prieš Švedijos ir Suomijos įtraukimą į NATO, bet šalys elgiasi savo interesų lauke, daro tai, kas yra svarbu jiems. Tai dabar mes matome labai aiškią prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valią, kuris Turkijoje tvirtai savo galią laiko. Turkijoje artėja rinkimai, jie bus birželio mėnesį ir tai, kas vyksta tenai, yra išdava to, kas vyksta nacionalinėje politikoje.
Aš manau, kad rinkimams praėjus, iki pat lyderių susitikimo Vilniuje liepos pradžioje tas klausimas turėtų išsispręsti. Šiuo metu mes matome tikrąją politiką, kurioje dominuoja vietiniai interesai ir politinis išlikimas.
Ar jūs prognozuojate, kad iki to susitiko Turkija ir Vengrija ratifikuos Suomijos ir Švedijos priėmimą?
Aš manau, kad tai galėtų būti ir greičiau, bet tai bus šiek tiek ir toks šou elementas. Dėl to, aš spėčiau, kad Vilniaus susitikimo metu bus 3–5 valandų derybos, kurių metu viskas būtų sutarta iki galo. Tada jau išeisime su iškeltomis vėliavomis ir turėdami naujus narius.
Daugiau apie tai išgirskite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
