Buvusiam KGB darbuotojui teisme nepavyko išsireikalauti pinigų iš valstybės - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė sovietinės saugumo represinės struktūros KGB buvusio darbuotojo Juozo Sidabro apeliacinį skundą, kuriuo iš Lietuvos buvo prašoma priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
J.Sidabras iš valstybės nesėkmingai mėgino prisiteisti pusę milijono litų neturtinės žalos bei dar 257 tūkstančius litų turtinės žalos.
Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, jog 1998 m. priimtas įstatymas ,,Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“, nors ir nėra pašalintas iš nacionalinės teisinės sistemos, pareiškėjo teisių nepažeidžia.
Lietuvos teisinės sistemos sudedamoji dalis, be nacionalinių įstatymų, yra ir tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Seimas (Konstitucijos 138 straipsnis).
Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešimo, „esant kolizijai tarp nacionalinio įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, taikymo prioritetas yra teikiamas Konvencijai“.
Valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, J.Sidabro atžvilgiu realizuojami tiesiogiai taikant Konvenciją. Jos nuostatos pareiškėjui privačiame sektoriuje įsidarbinti nedraudžia.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog „asmens teisių pažeidimas turi būti realus, o ne hipotetinis. Vien asmens subjektyvus manymas, kad jo teisės pažeidžiamos, savaime jo teisių pažeidimo nepagrindžia“.
Anot teismo, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo nepriimtas į darbą dėl to, kad nacionaliniame įstatyme yra nustatyti ribojimai buvusiems KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo manymu, pareiškėjas neturi abstrakčios teisės reikalauti, kad būtų atlyginta jam tariamai padaryta žala, kadangi, minėta, nacionaliniame įstatyme nustatyti ribojimai dirbti privačiame sektoriuje pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi ir nėra duomenų, kad jie realiai būtų buvę pritaikyti.
Daugiau nei prieš metus - 2007-ųjų kovo 13 dieną jo skundą atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje.
Nors 2004-ųjų liepą Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad Lietuva tokiais apribojimais privačiame sektoriuje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, Lietuva įstatymo nepakeitė iki šiol, todėl buvę sovietų saugumo pareigūnai ne visur gali įsidarbinti.
Su valstybe dėl to bylinėjasi buvę KGB darbuotojai J.Sidabras ir Kęstutis Džiautas. Pastarojo skundą dėl neturtinės žalos 100 tūkstančio litų atlyginimo valstybei teismas vasario 12 dieną atmetė.
Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre prieš daugiau nei porą metų iš dalies patenkino buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro K.Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo J.Sidabro skundus dėl jų teisės būti nediskriminuojamiems ir pasikėsinimo į privataus gyvenimo apsaugą Strasbūro teismas tuomet patenkino iš dalies.
Lietuvos Vyriausybė buvo įpareigota abiem nukentėjusiesiems skirti kompensacijas po 7 tūkstančius eurų (daugiau nei po 24 tūkstančius kitų), nors žalai atlyginti jie reikalavo beveik pusės milijono litų. Be to, Vyriausybė turėjo padengti teismo išlaidas.
