Jam vakar nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija dėl asmeninių ryšių su Rusijos energetikos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais.
Ką reiškia visa ši situacija ir kodėl apie šiuos Seimo nario ryšius prabilta tik dabar, paklausėme buvusių Valstybės saugumo departamento vadovų.
Darbas su slapta informacija yra privilegija, ne teisė
Buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, pareigas ėjęs nuo 2010 iki 2015 metų, teigia, kad procedūra yra labai paprasta – kai Seimo narys paprašo leidimo dirbti su slapta informacija, tik tada departamentas informuoja, ar tokią teisę galima suteikti.
„Visų pirma tai reikia suprasti vieną labai aiškų dalyką – leidimas dirbti su neteisėta informacija yra ne teisė, o privilegija. Antras dalykas – prokuratūroje galioja nekaltumo prezumpcija, o išduodant leidimus (dirbti su slapta informacija - aut. past.) – galioja kaltumo prezumpcija. Jeigu valstybė nėra įsitikinusi, kad žmogus nėra pažeidžiamas, vadinasi jam leidimo išduoti negalima. O kas ten per popieriai guli ir kokius argumentus turi Valstybės saugumo departamentas, tai čia jau yra tik technikos klausimas“, - sako Gediminas Grina.
„Kodėl dabar yra paviešinta? Tai čia yra technokratinis atvejis, nes jeigu žmogus neprašo leidimo, tai niekas neturi teisės jo tikrinti. Nepriklausomai nuo to, ar VSD ką nors žino, ar ne. Nedidelė dalis Seimo narių turi tuos leidimus darbui su slapta informacija. Kai kuriems to paprasčiausiai nereikia. O čia paprašė leidimo ir va taip gavosi“, - situaciją aiškina buvęs VSD direktorius.
Dėl tvarkos iki šiol yra nesutariama
Mečys Laurinkus, VSD vadovavęs nuo 1998 iki 2004 metų, tikina, kad situacija yra rimta, tačiau galutinį sprendimą priima politikai.
„Aš nesu skaitęs ir negaliu pasakyti, kokio turinio yra ta informacija. Bet manau, kad tas turinys pakankamai reikšmingas yra. Bet tas faktas, kad Seimo narys susitikinėja su tais žmonėmis, tai nieko nesako. Bet priežastis turbūt nėra ta, turbūt yra platesnė informacija. Šis Seimo narys privalo turėti leidimą kaip Seimo pirmininko pavaduotojas, tai buvo užklausta ir gavo tokį atsakymą. Bet viskas priklauso nuo turinio tik“, - teigia buvęs departamento vadovas.
„Pavyzdžiui, mano praktikoje, kada man teko departamentui vadovauti, tai būdavo tokių keistų kontaktų. Ir mes tai įspėdavom ir patį žmogų, ir tada dar Nacionalinio saugumo komitetą. Įstatyme net yra numatyta, kad yra galima ir pasikviesti asmenį ir jį patį įspėti. Bet tai yra grynai demokratinė procedūra. Ir nėra būtina ją visur viešai aptarinėti. Kaip čia taip atsitiko, kad lapkričio viduryje ta valdyba buvo skiriama, o tik dabar apie tai girdime, tai nežinau. Gal čia pačios valdybos klausimas, reikia tokių dalykų prašyti iš karto“, - vardina M. Laurinkus.
Iš savo patirties, Mečys Laurinkus prisimena ir faktą, kad iki šiol yra nesutariama, ar reiškia iš karto įspėti apie asmenys, kurie turi įtartinų ryšių, ar tik tada, kai apie tai yra paklausiama. „Yra ir dar vienas procedūros klausimas, dėl kurio yra nesusitarta. Taip buvo ir tada, kada dar man teko vadovauti, tai niekad nežinodavom, ką daryti. Ar iš anksto įspėti ar ne. Bet čia yra dvi pusės, nes iš vienos pusės – informuoji. Iš kitos - kišiesi į politinį procesą. Tai mes darydavom labai paprastai - pasakom, kada yra klausiama“, - su esama situaciją supažindina M. Laurinkus.
Pagrindo neleisti dirbti su slapta informacija yra, tačiau aplinkybės neaiškios
1993 – 1998 metais departamentui vadovavęs Jurgis Jurgelis nesiryžta kategoriškai vertinti viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos, tačiau patys susitikimai su kritiškai vertinamai asmenimis, nėra priežastis daryti skubotas išvadas.
„Kategoriškai pasakyti aš negaliu, bet pats faktas, kad žmogus susitinka su kažkokiais buvusiais pareigūnais, man jis nedaug pasako. Man pačiam būnant Aukščiausioje taryboje, kai dar egzistavo KGB, esu turėjęs susitikimų su dar esamais žvalgybos karininkais. Bet susitikdamas, aš žinodavau savo misiją. Ir gavau tokios informacijos, kurios nebūčiau gavęs iš nieko kito. Tai pradėkime žiūrėti gal nuo šitos vietos“, - pasakoja J. Jurgelis.
Tačiau anot buvusio VSD direktoriaus J. Jurgelio, šiais laikais, tokie ryšiai ir susitikimai tyrėtų būti viešai išreiškiami interesų grupėms. „Šiais laikais, tie, kurie bendrauja su asmenimis, kurie yra įtariami kuo nors, tai tie ryšiai turėtų būti deklaruojami. Kaip kad yra su Seimo nariais ir jų susitikimų su verslo atstovais deklaravimas. Tai ir šitoje vietoje tokie ryšiai galėtų būti deklaruojami, kad bendraujam kažkokiais tais klausimais“, - tikina pašnekovas.
Jurgis Jurgelis taip pat sako, kad daugiausiai klausimų jam kelia pats faktas, ar departamento darbuotojai kalbėjosi su Seimo nariu Mindaugu Basčiu, klausdami, kokie tie santykiai yra. „Bet saugumas kažkaip to vis nemoka padaryti. Paskaičiavęs tai, kokius duomenis mes turime, faktą, kad mes su Basčiu nepakalbėjom, nepasiaiškinom. Tai aš lygiai taip pat tos pažymos nepasirašyčiau. Nes nebėra, kada aiškintis su juo, jau reikia priimti sprendimą“ - teigia J. Jurgelis.
Buvęs VSD direktorius įžvelgia ir galimybę, kad departamento darbuotojai aiškinosi Seimo nario ir jo ryšių situaciją, tačiau skubus prašymas suteikti leidimą juos sutrukdė. „Vienareikšmiškos nuomonės neturiu. Jeigu klausiat, tai aš matau pagrindą to leidimo dirbti su slapta informacija nesuteikti. O jeigu paklausite, o kodėl, tai aš paklausiu atgal – kodėl saugumas neišsiaiškino visų tų ryšių su pačiu politiku. Gal jiems buvo įtarimai ir jie žiūrėjo, į ką jie išsivystys. Kol stebėjo, tie įtarimai niekaip neišsivysto ir staiga jau reikia išduoti pažymą. Gal jie norėjo dar kažką daugiau sužinoti, nebuvo kaip, o pažymą jau reikia išduoti, tai tada taip ir atsitinka. Galėjo atsitikti įvairiai, mes čia dabar tik taip sprendžiam iš to, ką žinom“, - teigia pašnekovas Jurgis Jurgelis.
Opozicija planuoja apkaltą
Socialdemokratas Mindaugas Bastys jo paties prašymu šiandien buvo atleistas iš Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų. Už tai, kad M.Bastys būtų atleidžiamas pagal jo prašymą, balsavo 85 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 10 parlamentarų susilaikė.
M.Bastys atsistatydinimo prašymą įteikė penktadienį, negavęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl asmeninių ryšių su Rusijos energetikos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais. Trauktis iš parlamento vadovybės M.Bastį ketvirtadienį paragino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, susipažinęs su Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga.
VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
M.Bastys penktadienio rytą BNS pareiškė, kad ketina trauktis iš Seimo vadovybės, tačiau parlamentaro mandato neatsisakys. Jis žada kreiptis dėl tyrimo į Generalinę prokuratūrą.
Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paskelbė pirmadienį pradėsiantys rinkti parašus po apkaltos M.Basčiui tekstu. Inicijuoti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė.
