Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą pirmadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt, cituojamas buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis. Jis tvirtino per komandiruotę užsienyje gavęs G. Pangonio nurodymą „leiskit per šoną“.
Tuo tarpu buvęs kartono gamyklos gamybos vadovas Jonas Garalis teisėsaugai tvirtino sulaukęs tokio G. Pangonio nurodymo: „Darykite toliau, leiskite pro šalį tamsiu paros metu“.
Pats G. Pangonis abu šiuos vyrus laiko atsakingais už taršą.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra sausio pradžioje teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos.
Įtarimai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo pateikti bendrovei ir 14-ai fizinių asmenų.
Tarp galimų įtariamųjų yra G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas.
G. Pangonis, T. Eikinas ir dar trys ankstesni „Grigeo Klaipėdos“ vadovai kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles bei klastojo dokumentus.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. eurų bauda.
Aplinkos apsaugos departamentas pernai sausį Klaipėdos apygardos prokuratūrai taip pat pateikė daugiau nei 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys perduotas teismui ir nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą.
G. Pangonis pateikė tokį komentarą: „Savo moralinę atsakomybę – kaip pagrindinis įmonių grupės akcininkas – pilnai prisiimu, tačiau kategoriškai atmetu kaltinimus, kuriuos skleidžia savo atsakomybės vengiantys tuometiniai įmonės vadovai. Tačiau tikiu, kad visas abejones išsklaidys ir konkrečių asmenų atsakomybes vis tik objektyviai įvertins prasidedantis teismo procesas.
Proceso metu bus nustatytas žalos gamtai faktas ir dydis, o įmonė pagaliau galės teisingai ir pagal tarptautinius standartus atkurti visą gamtai padarytą poveikį. Po incidento įmonėje atlikti vidiniai ir tarptautinių ekspertų tyrimai, investuojama į aplinkosauginius projektus, bendradarbiaujama su institucijomis ir daroma viskas, kad tokios situacijos nebepasikartotų.
Viliuosi, kad tai nepasikartos ne tik pas mus, bet ir visoje šalies ūkinėje veikloje. Tam būtinos sisteminės išvados, kurių siekti turime visi kartu – aplinkosaugininkai, politikai ir verslas“.
