Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.
Dyzeliniam „opeliukui“ metų tiek, kiek jai pačiai – taip juokauja marijampolietė Aldona. Ir jau liūdniau priduria, kad labai norėtų naujesnės mašinos, tačiau nėra pinigų. Jų esą nebūtų ir automobilių taršos mokesčiui.
„Mūsų amžiaus žmonėms su mūsų pajamomis – kilpa ant kaklo. Dar viena“, – sako Aldona.
Jai pritaria ir 20-ies metų senumo „Volkswagen“ vairuojantis Sergejus. Jis svarsto – gal išvis atsisakyti mašinos? Tačiau į sodą troleibusu neprivažinėsi.
„Sunkiau, soduose gyvenam, reikia važiuot į miestą“, – kalba Sergeus.
Mokesčio idėjos autorius, Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, kad būtent „žaliajam“ transportui ir nukeliautų iš automobilių taršos mokesčio surinkti 170 mln. eurų. Esą taip atsirastų alternatyva automobiliams ir kvėpuotume švaresniu oru.
„Mokesčio tikslas yra finansuoti viešąjį transportą, dviračių takus, pėsčiųjų takus. Nuo didelių miestų, kaip Paryžius, iki Tartu Estijoje, padaryti stebuklingi pokyčiai. Tai arba imamės pokyčių, arba toliau esam priklausomi tik nuo automobilių“, – teigia S. Gentvilas.
Antradienį projektas turėjo atsidurti Seimo salėje, tačiau dar prieš tai opozicija prieš mokestį stojo piestu.
„Jūs susimokėkite, o ateityje ką nors jums sukursime“, tai didžiausia abejonė, nes ministerija turi daugybę įrankių, kalbant ir apie automobilių įkrovimo aikšteles, dviračių takus“, – sako valstietis Kęstutis Mažeika.
„Tas mokestis vargu ar turi ką nors bendra su tarša, nes apmokestinamas turtas, kuris gali tais metais netgi nejudėti keliais“, – kalba regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Aš mokėsiu 70 eurų, bet per metus nuvažiuoju 50 tūkst. km. O Jadvyga, kuri važiuoja aplankyti vyro kapų iš Karklėnų į Kražius, per metus nuvažiuoja 5 tūkst. km ir mokės 400 eurų. Tai klausimas – kas daugiau nuvažiuoja?“, – kalba regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Pagal Aplinkos ministerijos užmojį, jau kitąmet dėl per didelių anglies dioksido išmetimų turi būti apmokestinti du trečdaliai Lietuvos keliais riedančių ar tik garažuose stovinčių automobilių. Vidutiniškai per metus taršus automobilis savininkui kainuotų apie 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų.
Nuo kitų metų mokestis galiotų tiems, kurių mašina į aplinką išmeta daugiau kaip 130 gramų anglies dioksido kilometrui. Tačiau kasmet ketverius metus riba mažėtų ir 2026-aisiais susimokėti jau tektų ir už šimtą gramų anglies dioksido išmetančią transporto priemonę. Visgi, regis, mokesčio kelias turės panašiai tiek kliūčių, kiek kai kurie naujai nutiesti šimtus tūkstančių eurų kainavę dviračių takai. Mokesčio nepalaiko net ir valdančioji Laisvės partija.
„Viena vertus, yra daugybė išimčių pridaryta, antra vertus, formulės nėra aiškios ir tikslios. Jau dabar Seime kalbama, kad būtų galima taršos mokestį, jeigu tokio reikia, padaryti taršių automobilių įvežimo į Lietuvą“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Tai nėra tik Vyriausybės užgaida ar įsivaizdavimas, tai yra ES tikslas 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika. O iki 2030 m. turime pakankamai ženkliai sumažinti savo išmetimus“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ministras užsimena, kad mokestis dar gali keistis.
„Seime gali būti diferenciacija, gal fiziniams asmenims pamažinta, juridiniams – padidinta. Dabartinis Vyriausybės projektas remiasi gerąja Europos praktika, tokį mokestį turi 23 iš 27 ES valstybių“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Visgi VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas svarsto, kad keistis galėtų ir kai kurios techninės mokesčio detalės. „Dyzeliniai varikliai nuvertinti šiuolaikinių automobilių, kadangi dyzelinio automobilio tarša, kuris tenkina „Euro 6“ reikalavimus ir palygintume su benzininiu – praktiškai identiška tarša“, – kalba S. Pukalskas.
Pagal mokesčio formulę, net ir naujiems dyzeliniams automobiliams būtų taikomas dvigubai didesnis koeficientas nei benzininiams. Docentas svarsto – įvedus mokestį naujesni automobiliai dėl išaugusios paklausos tikriausiai brangtų, tad didelei daliai visuomenės taptų dar labiau neįperkami. O taršūs seni pigtų ir dar ilgai neišnyktų.
„Gaunasi vis tiek – o kur tas automobilis dings iš Lietuvos kelių? Greičiausiai, jis niekur nedings“, – teigia S. Pukalskas.
Žmonės piktinasi:
„Jeigu žmogus išvažiuoja per mėnesį kelis kartus, ar jis turi mokėti vienodai su visais?“
„Kaip ir norėtum nusipirkti mažiau taršų automobilį, bet pagalvoji, ar vėl kas nors nepasikeis ir liksi apgautas.“
Kol žmonės toliau moka automobilių registracijos mokestį, kurį Aplinkos ministerija, mainais į naują mokestį, ketina naikinti, ir gaudo naujienas iš valdžios, ši toliau trypčioja vietoje. Šią pavakarę turėjo įvykti pirmasis balsavimas, tačiau opozicija, nepatenkinta visa šiandienos darbotvarke, klausimą išbraukė. Kada jis grįš į Seimą, nežinia.
