Jau dabar pasigirsta gyventojų skundų dėl neskaidrios renovacijos politikos ir nepagrįstų kainų. Užsibrėžta strategija iki 2020 m. renovuoti pasenusius būstus juda į priekį, tačiau jau dabar specialistams kelia įtarimus. Esą nėra konkrečios sistemos ir konkrečių kriterijų, kaip yra prižiūrimas renovuojamas būstas. Tam skiriami pinigai dažnai tampa statybos įmonių pasipelnymo šaltiniu.
Skirtingos kompensacijos
Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą iki 2020 m. turi būti renovuota 28 tūkst. būstų, tačiau trūkstant lėšų šiais metais jau naudojamos kitų metų būsto renovacijai skirtos lėšos, rašo „Respublika“.
Būsto ir urbanistikos plėtros agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, kokias priemones įgyvendinti daugiabučiame name ir kiek investuoti, pasirenka patys gyventojai. Tik yra nustatytos valstybės remiamos priemonės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką valstybės remiamos priemonės yra išorės sienų šiltinimas, stogų šiltinimas, šildymo sistemos sutvarkymas, langų keitimas, įėjimo durų sutvarkymas ir balkono įstiklinimas. Tačiau vieniems renovacija kainuoja mažiau, kitiems daugiau, o tai esą priklauso nuo to, koks yra daugiabutis namas.
„Šitie dalykai yra labai aiškiai nustatyti ir nei būsto agentūra, nei savivaldybė neturi jokių galimybių interpretuoti. Yra nustatyta labai aiški tvarka ir ji taikoma. Išlaidos kompensuojamos patirtoms priemonėms įgyvendinti. Kai projektai įgyvendinami, atitinkamai yra apmokama iki 50 proc. investicijų vertės, bet gali būti kompensuojama tik 15 proc. ar 30 proc. Tai lemia įgyvendinamų priemonių kiekis, - „Respublikai“ sakė V. Serbenta ir pridūrė: - Kuo daugiau įgyvendini priemonių, tuo daugiau paskui sutaupai energijos. Vadinasi, renovacija tuo daugiau kainuoja. Labai apsimoka užsakyti visas priemones, nes tokiu atveju iki 50 proc. kompensuos valstybė“.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu pagal 99,9 proc. vykdomų projektų įgyvendinamos visos taupymo priemonės, siekiant 50 proc. valstybės kompensacijos.
Neskaidri politika
Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis pastebi, kad būsto renovacija tampa pinigų plovimo mechanizmu, o 50 proc. valstybė kol kas kompensavo tik keletui daugiabučių namų bendrijų.
„Gavome atsiliepimų iš įvairių miestų apie neskaidrumus rengiant konkursus arba priimant sprendimus dėl renovacijos organizavimo. Ir dažniausiai tai pasitvirtina, ypač pirmoje stadijoje, kai priimami sprendimai renovuoti“, - teigė J. Antanaitis.
Anot pašnekovo, renovaciją atliekančios įmonės kainas užsikelia dirbtinai, tai organizuotis pačiam būtų daug pigiau.
„Sutinku su tais mūsų piliečiais, kurie sako, kad jei būstą renovuočiau be būsto modernizavimo programos, remontas man atsieitų du kartus pigiau negu per modernizavimo programą. Tai jaučiame ir pagal skundus, kuriuos gauname“, - sakė J. Antanaitis.
Anot jo, jei norima suremontuoti daugiabučio namo stogą, tai kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 17 litų, tačiau jei skelbiamas konkursas ir renovuojama, stogo remontas atsieina 3 kartus brangiau.
„Susikuria firmos firmelės ir atidaro tokį pinigų plovimo mechanizmą“, - pasipiktinęs teigė pašnekovas. Paskui pridūrė, kad agentūros primygtinai siūlo, kokia firma turinti atlikti darbus. Paprastai atliktų darbų kokybė esanti labai prasta.
Pašnekovas neaiškią sistemą pastebi ir anksčiau, mat audito atlikimas kainuodavo 3-5 tūkst. litų, o dabar - 15-20 tūkst. litų. Techninis projektas kainuodavo iki 12 tūkst. litų, o dabar 60 tūkst. litų.
V. Serbentos teigimu, būsto sienų, langų ar kitų priemonių renovacijai įgyvendinti kainos kasmet peržiūrimos atsižvelgiant į sustambintus statybinių darbų įkainius, kuriuos išleidžia UAB „Sistela“. Įmonė daranti tyrimą ir nustatanti vidutines statybos darbų kainas.
Anot jo, jei dabar statytume naują namą, tai be 3,5 tūkst. litų kvadratiniam metrui nepastatytume, o įvykdyti kompleksinį daugiabučio namo modernizavimą apsimoka - reikia maždaug apie 800 litų, su valstybės parama apie 400 litų už kvadratinį metrą.
Reikia priežiūros
Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą įgyvendina Būsto agentūra, kuri konsultuoja daugiabučių namų bendrijas modernizavimo, finansavimo ir kitais klausimais, tačiau jos esą nepakanka, nes iš esmės ji tik administruoja lėšas.
„Būdamas paprastas gyventojas pasiskolintus pinigus iš banko turėsiu per vargą atiduoti, todėl aš labai suinteresuotas, kad pinigas būtų išleistas teisingai, teisėtai ir labai efektyviai. Šiandien nėra tokios organizacijos, kuri atliktų darbų atlikimo kontrolę. Būsto agentūra tik administruoja valstybės skirtas lėšas, o tikrinti darbų kokybę nėra jos prievolė“, - sakė J. Antanaitis.
Pašnekovas siūlosi būsto kokybės priežiūrą, investicinio projekto teisėtumo kontrolę patikėti nevyriausybinei institucijai „Būsto rūmas“.
„Šioje vietoje labai palaida bala, kurią reikėtų sutvarkyti. Labai atsargiai, nes tai didelis verslas, siaubingai dideli pinigai“, - sakė pašnekovas.
Indrė Lauciūtė
