„Aš palaikyčiau idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis tartų savo galutinį žodį ir sudėliotų taškus. Nes dabar turime situaciją, kai yra įvairių interpretacijų: vieni sako, kad gali prieštarauti (Konstitucijai – BNS), kiti sako, kad negali prieštarauti, tačiau tų patvirtintų faktų neturime“, – penktadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu sakė VRK vadovė.
Anot jos, politinį sprendimą dėl referendumo organizavimo turi priimti Seimas, VRK jį siektų vykdyti preciziškai, vengiant nesklandumų ir kuo mažiau skundų.
„Įstatymas numato, kad referendumas gali būti organizuojamas daugiau nei vieną dieną. Ir tai viskas. Tokia yra nuostata. Ar tai reiškia, kad referendumas gali būti organizuojamas 2–3 dienas iš eilės, ar tai reiškia, kad jis gali būti organizuojamas su keleto dienų pertrauka? Tikslingiausia būtų, kad pasisakytų Konstitucinis Teismas“, – kalbėjo VRK pirmininkė.
Anot jos, šiuo atveju svarbu išsklaidyti abejones dar prieš rengiant balsavimus, kad po referendumo nekiltų klausimų, ar jis buvo teisėtas ir ar jo rezultatai legitimūs.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis taip pat antrina, kad svarbu išsiaiškinti balsavimo su dviejų savaičių pertrauka atitikimą Konstitucijai ir sako, jog tai daroma šiuo metu konsultuojantis su teisininkais.
Ar būtų kreipiamasi į KT išaškinimo, anot V. Pranckiečio, paaiškės per artimiausias kelias savaites.
„Petrauka tarp balsavimų kol kas niekur nėra numatyta, tai mes kalbame apie tai, kad galbūt tai netinkamas variantas, bet tas, kas neuždrausta, turbūt yra galima. (...) Turbūt turime galvoti apie tai, kokio norime tikslo, mes norime, kad ateitų pakankamai žmonių į referendumą. Jei tokiu būdu padidintume ateinančių žmonių skaičių, tai būtų naudinga“, – svarstė Seimo pirmininkas.
Pasak jo, su VRK vadove aptarta, kaip galėtų būti saugojami balsavimo biuleteniai, jei būtų rengiamas dviejų dienų balsavimas su pertrauka. L. Matjošaitytės teigimu, šiuo atveju būtų telkiamos ir kitų institucijų – pavyzdžiui, policijos pajėgos, nes vienos VRK išteklių tam nepakaktų.
2019 metais Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų, tiesioginiai merų, prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.
Drauge su prezidento rinkimais norima surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl pasirengimo referendumui, siūlo jį organizuoti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka – per pirmąjį prezidento rinkimų turą ir per antrąjį, t.y. kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis.
Tikimasi, kad toks balsavimas ištęsiant jį per kelias savaites gali padidinti balsuojančiųjų skaičių ir tikimybę, kad referendumas įvyks.
VRK anksčiau yra kėlusi klausimą, kur reikės dėti pirmos balsavimo dienos biuletenius, kas juos privalės saugoti ir pan. Tuo metu konstitucinės teisės specialistai abejoja, ar toks referendumas nepažeis Konstitucijos normų dėl piliečių lygiateisiškumo, referendumo nepertraukiamumo ir pan.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.
Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.
