Rugsėjo pradžioje didžiojoje dalyje kontaktinių paslaugų ir pramogų vietų įvestas reikalavimas pateikti galimybių pasą sulaukė didelio atgarsio visuomenėje.
Nors su šiais galimybių paso ribojimais gyvenant jau tris mėnesius nemaža dalis gyventojų prie tvarkos prisitaikė ir tai jiems nekelia problemų, kiti piktinasi, kad tvarka dalį žmonių paprasčiausiai diskriminuoja. Kritikos dėl galimybių paso yra išsakę tiek opozicijos atstovai, tiek specialistai, pažymėję, kad šią pandemijos valdymo priemonę žmonės klaidingai galėjo suprasti kaip žalią šviesą grįžti į visiškai laisvą ikipandeminį gyvenimą.
Vyriausybė gi galimybių paso ribojimų atsisakyti neketina, tačiau siūlo numatyti ribą, kada būtų svarstomi šios priemonės taikymo sušvelninimai ar panaikinimas.
Dar praėjusią savaitę registruotuose siūlymuose numatyta keisti Vyriausybės nutarimą dėl ekstremalios situacijos.
Projekte numatyta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, įvestas priemones „panaikina arba pakeičia švelnesnėmis priemonėmis“, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nė vieną dieną nėra gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Šis klausimas bus svarstomas šio trečiadienio Vyriausybės posėdžio metu.
Be galimybių paso gyventume tik du mėnesius?
Ekspertai teigia, kad apibrėžtumo, kada galėtų nebebūti naudojamas galimybių pasas, tikrai reikėjo, tačiau epidemiologinė situacija dar nesanti tokia, kad leistų kalbėti apie kokius nors švelninimus.
Buvęs Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslo vadovas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius teigė, kad numatyta 300 lovų riba – visiškai logiškai pagrįsta.
„Viskas yra susiję su sveikatos sistemos pajėgumais. Manau, kad 300 lovų yra pakankamai normalu, tai ta riba, kai epidemija yra rusenanti. Tai, manyčiau, tai visiškai logiškas kriterijus, nes reikia paprasto kriterijaus, kada „įsijungia“ tam tikros priemonės ir kada jos „išsijungia“, – komentavo jis.
Anot jo, vertinant praėjusių metų duomenis, kada bus užimta mažiau nei 300 lovų, tai vasarą jokio galimybių paso nereikės.
„Štai pernai tą ribą perlipome rugpjūčio 10 d., o ji nukrito žemiau 300 kažkur per Jonines. Tai realiai nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio – du mėnesiai būtų buvę be galimybių paso.
Tik kaip yra su galimybių pasu, kadangi ligoninių užimtumas atsilieka nuo užkrėtimų pagausėjimo, tai mes jo atsisakysime vėliau, negu reikia, ir įsivesime vėliau, nei reikia. Nes kai lovų užimtumas pakyla iki 300, epidemija bus jau įsibėgėjusi“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
Anot pašnekovo, bet kuriuo atveju visuomenei daug patogiau turėti konkretų kriterijų, kuris siejamas su ligoninių užimtumu: „Jei kyla susirgimai, žmonės nesiskiepija, tai turime galimybių pasą, nes jis yra tapęs pandemijos valdymo priemone. Su galimybių pasu nėra apribojimų, be galimybių paso yra apribojimai. Visi žino, galimybių pasas turi savo trūkumų, bet turint Lietuvos situaciją nematau geresnės priemonės.“
Parengties būsena dėl omikron atmainos
Nors sutariama, kad galimybių paso ribojimai daugiau yra politinis sprendimas, mat vienodai saugotis užsikrėtimo turi visi visuomenės nariai, epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, galvoti apie kokius rimtesnius švelninimus šiuo metu nėra tinkamas laikas.
„Įvertinus visus rodiklius šiuo metu epidemiologinę situaciją būtų galima įvardinti kaip stabilią. Tačiau norėtųsi pastebėti, kad ji nėra tokia paprasta, nes tiek naujų atvejų atsiradimas, tiek jų mažėjimas yra labai lėtas ir yra palengva banguojantis. Kol kas tik 10 savivaldybių iš 60-ies yra perėjusios į vadinamą raudoną zoną, kur sergamumas nesiekia 500 rodiklio.
Ir kas ypač kelia nerimą, tai omikron atmaina, kuri jau yra fiksuota 23 Europos šalyse, virš 2 tūkst. atvejų, pasaulyje – 6,5 tūkst. atvejų. Taigi ta grėsme išlieka, ji yra šalia mūsų, nes nežinome, koks bus atmainos „elgesys“, kaip žmonės sirgs, ar paklius į ligoninę, todėl išliekame tam parengties būsenoje“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė.
Per 100 ligonių paguldoma vien per parą
Kaip pasakojo ji, COVID-19 pacientų srautas yra kiek sumažėjęs, tačiau jei per parą yra paguldoma apie 100 ligonių ir jų beveik 80 proc. reikia deguonies. Tai, jos teigimu, yra nemaži skaičiai – juk Lietuva neturi begalinio nei ligoninių, nei lovų, nei pačių specialisto skaičiaus.
„Dar iki 300 lovų užpildymo situaciją galima valdyti – tiek pacientų srautų, tiek specialistų atžvilgiu. Juo labiau dar labai sunku pasakyti, kaip situacija ligoninėse keisis dėl omikron atmainos, koks sergamumas ja bus vyresnėse amžiaus grupėse“, – įspėjo ji.
V. Zemlio-Balevičiaus aiškinimu, jei praktiškai visi būtų vakcinuoti ir apsaugoti, problemos nebebūtų, mat dabar dauguma – 70 proc. pacientų stacionare yra nevakcinuoti, kai reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose šis procentas siekia ar 80.
„Tada galimybių paso nereikėtų ir dabar, jei tie žmonės būtų vakcinavęsi. Nes jei ligoninėse dabar, neįskaičiuojant reanimacijos lovų, yra 1162 pacientų ir 819 jų nevakcinuoti, tai juos atmetus ir turėtume virš 300 žmonių, kurie yra vakcinuoti. Tai pagal tą kriterijų, kai nevakcinuotų praktiškai nebus, tai ligoninėse nebus ir apkrovos“, – sakė jis.
Lietuvoje taikomos priemonės švelnios
Ar griežti galimybių paso ribojimai daugelyje veiklų dar išlieka aktualūs, kai jau arti 76 proc. visuomenės yra imunizuota? D. Razmuvienė teigė kol kas nemananti, kad reikėtų kažką keisti dėl galimybių paso.
„Jau daug pasipiktinimo buvo jį įvedant, tad gal nieko keisti nereikėtų. Dabar dalis prekybos centrų puikiai dirba ir be galimybių pasų, valdo srautus, skaičiuodami krepšelius, dezinfekuodami, skaičiuodami žmones, tai tas mažesniuose prekybos centruose tikrai įmanoma“, – sakė ji, pridurdama, kad iš visų EBPO šalių Lietuvoje taikomos labai švelnios ribojimo priemonės.
Gydytoja pabrėžė, kad yra visos teisinės galimybės suvaldyti virusą, tačiau, deja, ne viskas daroma.
„Tas pats kaukių nešiojimas. Dabartiniu metu tarptautinės organizacijos ypač pabrėžia, kad medicininių kaukių nešiojimas laukiant omikron atmainos labai svarbus teisingas kaukių nešiojimas. O jei pažiūrėsime į visuomenės elgesį, tai renginiuose, kitose uždarose erdvėse labai dažnas atvejis, kai žmonės kaukes atseit nešioja – ar kažkur panosėje ar jei ir ant nosies, tai neužspausta. Tai dabar į kaukių dėvėjimą reikėtų labai atsakingai pažiūrėti, nes ne vien skiepai, testavimas ar galimybių pasai suvaldys omikron, bet visos priemonės, naudojamos kompleksiškai“, – akcentavo D. Razmuvienė.
Siūlytų dar labiau trumpinti galiojimą
Paklaustas, kaip vertinantis pastebėjimus, kad galbūt galimybių paso ribojimai kai kur jau išsisėmė ir galbūt galima būtų leisti daugiau verslo pasirinkti, kaip dirbti – ribojant srautus ar taikant galimybių pasą, V. Zemlys-Balevičius buvo kategoriškas.
„Arba mes kovojame su epidemija, arba nekovojame. Nes tada lyg eitume tuo keliu kaip su mokesčių sistema, padarome išlygą ten, nuolaidą ten, tai kas tada bus? Galimybių pasas visur, kur yra žmonių susibūrimai, turi būti naudojamas. Ten, kur žmonės būriuojasi, turi būti užtikrinta, kad jie būtų vakcinuoti“, – savo nuomonę dėstė duomenų mokslininkas.
Jis pridūrė, kad jei siekiama, jog žmonės būtų apsaugoti, galimybių paso galiojimas turėtų trukti ne 7 mėnesius, kaip dabar numatyta nuo gruodžio 28 d.
„Jei revakcinuotis siūlome nuo 4 mėnesių, tai, manyčiau, kad reikėtų šį terminą sutrumpinti, kad visi būtų efektyviai revakcinavęsi. Vakcinacija ir galimybių pasas yra veikiančios sistemos, kurios realiai veikia“, – tvirtino V. Zemlys-Balevičius.
Trečia skiepo dozė būtina galimybių pasui
Portalas tv3.lt primena, kad nuo gruodžio 28 d. trumpėja galimybių paso galiojimo terminas. Jis galios tik 7 mėnesius nuo paskutinės skiepo dozės gavimo laiko.
Norint, kad galimybių pasas toliau galiotų, reikės pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze. Galimybių pasas galioti nenustos, jei ne daugiau kaip prieš 210 d. buvo persirgta COVID-19 liga, kuri buvo oficialiai patvirtinta laboratoriniais tyrimais. Jei liga susirgo pasiskiepijęs ar anksčiau persirgęs asmuo, tai šiuo atveju veikia kaip revakcinacija.
Galimybių pasas taip pat galioja, jei prieš mažiau nei 60 dienų gautas teigiamas serologinio antikūnų tyrimo rezultatas arba ne mažiau kaip prieš 72 val. atliktas neigiamas PGR tyrimas.
Galimybių paso galiojimas po septynių mėnesių pasibaigs tik pilnamečiams asmenims, kadangi asmenys iki 18 metų dar neturi galimybės pasiskiepyti stiprinančiąja doze.
