„Kartais ir pati susimąstau, iš kur turiu tiek jėgų“, – šypteli Asta Staniulytė, kurios istorija galėtų įkvėpti parašyti knygą. Vieniša motinystė, nesėkmės ieškant darbo, verslo pradžia turint vos dvidešimt litų... Nepabūgusi iššūkių, šiandien Asta vadovauja nuosavai įmonei „Buhalterių kontora“, vysto savo papuošalų prekių ženklą ir įsitraukia į visuomeninę veiklą savanoriaudama, o karantino laikotarpiu ir konsultuodama įmones nemokamai.
Asta, esate kūrybinga asmenybė. Kas Jus paskatino pasirinkti buhalterio specialybę? Jeigu dabar stovėtumėte profesijos pasirinkimo kryžkelėje, ką nors keistumėte?
Pasirinkti buhalterijos sritį paskatino pats gyvenimas. Iš pradžių norėjau kurti personalo atrankos verslą, bet skaičiai nugalėjo (šypsosi). Tiesa, prieš tai mokiausi dailės, baigiau ketverias bakalauro ir vienas magistrantūros studijas: vadybos, finansų analizės, verslo teisės, logistikos, renginių organizavimo. Dabar nekeisčiau nieko. Jei reikėtų spręsti iš naujo – nė nedvejodama vėl pasirinkčiau buhalterio specialybę. Tik dėl nuosavo buhalterinių paslaugų verslo nesu tikra. Mama dažnai sako: „Galėjai imtis paprastesnio verslo.“ Ji teisi. Bet jei neturėčiau tokios buhalterinio darbo patirties, kokią turiu, – nebūčiau tuo, kas dabar esu.
Dirbantys kūrybinėje srityje galbūt mano, kad buhalterio darbas nuobodus ir neįdomus. Turbūt Jūs galėtumėte paprieštarauti?
Ir taip, ir ne... Kartais jis gali būti monotoniškas, bet apskritai, galiu patikinti, buhalterija – taip pat kūryba. Tik kitokia, su skaičiais. Tikras buhalteris yra skaičių menininkas (šypsosi).
Papasakokite savo verslo istoriją. Tiesa, kad viską pradėjote nuo nulio?
Verslo istorija labai paprasta – tiesiog reikėjo užsidirbti pinigų pragyventi, nes vienišos dvejų metukų vaiko mamos įdarbinti niekas nenorėjo. O kartą darbo pokalbyje man tiesiai šviesiai pasakė: „Jūsų kvalifikacija mums per aukšta, negalime priimti.“ Tada supratau, kad reikia kažko imtis pačiai.
Kaip minėjau, pirmiausia svarsčiau apie personalo atrankos verslą, bet jo pradžiai reikėjo nemažų investicijų. O aš po skyrybų turėjau tik sūnų ant rankų, kompiuterį ir dvidešimt litų. Pasirinkau buhalteriją. Pirmuosius klientus susiradau internetu, skambindama. Dirbdavau namie. Nebuvau baigusi buhalterijos studijų – tik finansų analizę, tad šį verslą pradėjau daug ko nežinodama. Daug mokiausi, skaičiau... ir po poros mėnesių ryte atsikėlus atėjo mintis: „Visiškai suprantu debeto ir kredito principą, man iškart aišku, kurioje vietoje turi būti sąskaita balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vadinasi, šis verslas man tinka.“ Turiu galvoje skaitiklį, kuris visada veikia tiksliai (šypsosi).
Dirbdama namie susitaupiau pinigų, išsinuomojau labai mažą kabinetą, paskui – didesnį, vėliau – dar didesnį...
Dažną nuo svajonės dirbti sau atbaido rizikos, klaidų, nesėkmių, sunkumų baimė. Kaip Jums sekėsi dorotis su baimėmis, sunkumais, jeigu tokių kilo?
Visada ir visur bus rizikos, visada bus klaidų, nesusipratimų, nepatogumų... Abejoju tuo žmogumi, kuris sako, kad viskas ėjosi kaip per sviestą. Tokiomis pasakomis netikiu. Drąsos tikrai reikia. Ir ne tik jos. Reikia ir supratimo, žinių, pagalbos, ypač moralinės.
Verslo pradžioje baimių buvo ne tiek ir daug, nes nežinojau, koks iš tikrųjų yra verslas, ypač buhalterinis. Klystame mes visi, nes esame ne robotai. Tik mūsų, buhalterių, klaidos kainuoja pinigus. Bijojau ir vis dar bijau nuvilti savo klientus – įmonių vadovus.
Sunkumų tikrai būta. Tai ir negrąžintos skolos, ir nesąžiningi klientai, ir „atsipūtę“ darbuotojai. Sunkiausia neprisirišti prie kolektyvo narių, suprasti, kad jie vis vien kada nors išeis. Svarbu gebėti greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, perorganizuoti darbus, instruktuoti darbuotojus, nes šio pobūdžio versle mokesčiai nelaukia, yra tam tikri terminai ir niekam nepasakysi, kad neturi darbuotojų, – nei įmonių vadovams, nei Mokesčių inspekcijai. Todėl ne kartą teko atidėti asmeninius planus, sėsti ir dirbti pačiai, aukoti vakarus, savaitgalius. O kartais – ir pasimatymus (šypteli). Gal todėl ir neturiu antrosios pusės: ką gali žinoti, gal kažkuris iš tų pasimatymų būtų buvęs lemtingas (juokiasi).
Kaip manote, kokie Jūsų verslo sėkmės veiksniai? Kokiais principais, vertybėmis stengiatės jame vadovautis?
Verslo sėkmę lemia daugybė veiksnių. O buhalterinių paslaugų versle ji labai priklauso ir nuo vadovo asmeninių savybių, požiūrio. Daug pasiekiau savo užsispyrimu ir stiprybe. Tvarkiausi su nesėkmėmis, apeidavau jas, skaudžiai reaguodavau į pavydą ir apkalbas. Dabar kliūtis ne apeinu, o įveikiu. Užlipu ant jų ir dairausi – iš aukščiau jos matyti geriau (šypsosi). Pavydo ir apkalbų dar daugiau, bet supratau, kad jei taip yra, vadinasi, man sekasi. Tiesiog reikia nekreipti į tai dėmesio.
Turėjau nuostabų, labai tvirtą tėtį, kuris nuo mažens mane mokė niekada nepasiduoti siekiant savo tikslo, būti sąžiningą, nebūti arogantišką, gerbti kitus, bendrauti. Stengiuosi ne tik gyventi pagal šias vertybes, bet ir perkelti jas į verslą. Esu sąžininga su klientais, verslo partneriais ir darbuotojais, daug su jais bendrauju. Dirbame nešabloniškai, atsižvelgiame į kiekvieną klientą individualiai. Teikiant intelektines paslaugas, labai svarbu mandagumas, supratimas, buhalterio profesinė etika.
Taip pat stengiuosi atsižvelgti į darbuotojus, stiprinti kolektyvą. Rengiame išvykas, pokalbius, drauge lankomės teatre. Neleidžiu jiems dirbti po darbo valandų ar savaitgaliais, nes jie turi šeimas ir asmeninį gyvenimą – visiems reikia poilsio. Daug mokomės, keliame kvalifikaciją. Skaitome įstatymus, kurie nuolat keičiasi.
Koks karantino laikotarpis buhalteriams? Ar keičiasi šios profesijos atstovų vaidmuo krizės akivaizdoje? Galbūt kinta funkcijos, informacijos srautai?
Buhalteriams darbo atžvilgiu karantino kaip ir nėra. Nors mokesčiai ir gali būti atidėti kai kurioms įmonėms, bet visas deklaracijas pateikti vis vien privaloma. Žinoma, keičiasi buhalterio vaidmuo, nes mes pirmi turim išsinagrinėti įstatymus – įmonių vadovai visada pirmiausia kreipiasi į mus.
Kalbant apie informacijos srautus, didelio pasikeitimo nejaučiame – mes pratę prie besikeičiančių įstatymų, tik karantino periodu į viską reikia reaguoti šiek tiek greičiau.
Minėjote, kad karantino laikotarpiu įmones konsultuojate nemokamai. Kokiais klausimais verslininkai dažniausiai kreipiasi, kokių neaiškumų kyla? Kaip manote, ar viešojoje erdvėje pakankamai aiškiai komunikuojama apie lengvatas verslui?
Taip, nemokamai konsultuoju buhalterijos klausimais, susijusiais su ekstremaliąja situacija. Dažniausiai vadovai klausinėja dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, dėl nuomos išlaidų kompensavimo. Taip pat pastaruoju metu sulaukiau ne vieno klausimo dėl paramos teikimo – ar galima įmonės vardu remti asociacijas, medikus ar fizinius asmenis.
Karantino pradžioje tiek verslui, tiek buhalteriams buvo daug nesusipratimų, šiuo metu informacija nusistovėjusi ir daugumai aiškiau, kokiais oficialiais šaltiniais remtis, kur ieškoti informacijos. VMI interneto svetainėje gana tiksliai pateiktos rekomendacijos verslui, yra nuorodos į įstatymus, bet išsamesnės informacijos vadovams tikrai reikia, nes įstatymus (Pelno mokesčio įstatymą, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir kt.) supranta buhalteriai. Rekomendacijų verslui pateikta ir „Sodros“, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėse ir kt. Verslas turi vadovautis tais pačiais įstatymais, kaip ir anksčiau, ir papildomai – ekstremaliosios situacijos rekomendacijomis.
Kaip vertinate valstybės paramą? Ar pagalbos priemonių buvo imtasi laiku, ar jos pakankamos? Galbūt kartu su verslininkais įžvelgiate spragų?
Valstybės paramos klausimas labai dviprasmiškas ir, sakyčiau, platus. Tai galėčiau vertinti ir kaip buhalterė, ir kaip įmonės vadovė. Jei trumpai, verslas visada norės daugiau paramos, o buhalteriai visada norės paprastesnio dokumentų (mokesčių) įforminimo būdo.
Tikėtina, kad nemažai įmonių stengsis mažinti sąnaudas atleisdami dalį darbuotojų ar atsisakydami kitų įmonių paslaugų. Ar nejuntate nerimo, kad sumažės darbo – daugiau verslų savininkų ims patys rūpintis buhalterijos reikalais?
Jau dabar yra atleistų darbuotojų, bet, kad vadovas atleistų buhalterį, nesu girdėjusi. Karantino laikotarpiu įmonei be buhalterio būtų dvigubai sudėtingiau. Šiandien yra kita problema, apie kurią girdžiu iš įmonių vadovų, – ne visi buhalteriai sutinka gauti mažesnį atlygį, kyla konfliktinių situacijų, jie patys išeina iš darbo ir pan. Vadovai ieško alternatyvių sprendimų ir samdyti buhalterinės apskaitos įmonę yra puikus sprendimas norint sumažinti sąnaudas (nereikia prie mokamo atlygio pridėti mokesčių).
Vedate buhalterijos mokymus įmonių vadovams. Kaip manote, esminiai buhalterijos principai įkandami kiekvienam?
Mokau vadovus ne to, kaip patiems tvarkyti buhalterinę apskaitą, o kaip suprasti buhalteriją, kad jie galėtų tinkamai įvertinti savo įmonės rodiklius. Būdama ir įmonės vadovė, ir buhalterė, suprantu vadovo ir buhalterio požiūrio skirtumus ir kad vadovams būtinas buhalterinis raštingumas.
Kiekvienam verslo savininkui privalu suprasti, kad išlaidos ir sąnaudos – skirtingi dalykai, kad pajamos, pinigai ir pelnas ne tas pats. Svarbu suvokti, kada atsargos turi įtakos pelnui, kada jos tampa sąnaudomis, kad suvedus ataskaitinių metų finansinį rezultatą nebūtų nuostabos, „iš kur tas pelnas, jei pinigų nėra“. Reikia žinoti ir daug kitų svarbių dalykų, nuo kurių priklauso ne tik rodiklių ir mokesčių supratimas, bet ir paprastesnis bendravimas, susikalbėjimas su buhalteriu.
Dalis tam tikrų įmonių savininkų buhalterinę apskaitą tvarkosi patys. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį šiuo laikotarpiu? Kur lengva suklysti buhalterijos naujokams?
Buhalteriją patys gali tvarkytis individualiųjų įmonių, bendrijų savininkai ir kt. Uždarosios akcinės bendrovės privalo samdyti buhalterį ar buhalterinę įmonę. Tvarkantis pačiam svarbu, kaip ir ne karantino laikotarpiu, visas ūkines operacijas pagrįsti dokumentais. O būtent karantino laikotarpiu svarbu įsigilinti į įstatymus – pasidomėti, ar tikrai jums priklausys parama už darbuotojų prastovas, nes yra išlygų. Jei verslas įtrauktas į neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių įmonių sąrašą ir mokesčių karantino laikotarpiu mokėti nereikia, įvertinti sau tai, kad mokesčiai niekur nedings, juos reikės sumokėti per du mėnesius, mokant ir einamojo mėnesio mokesčius. Jei teikiate paramą karantino metu ir norite pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ar atsiskaityti PVM – teikimo faktas būtinai turi būti tinkamai įformintas (sutartys, pirkimai, mokėjimai ir kt.).
Ką apskritai turi išmanyti geras buhalteris?
Šiais laikais norint būti stipriu buhalteriu neužtenka tik baigti mokslus ir suprasti debeto ir kredito principą. Reikalinga greita reakcija, svarbu išmanyti įstatymus, gebėti vertinti situaciją pagal esamą poziciją. Taip pat labai svarbi patirtis. Trumpai tariant, šiuolaikinis buhalteris turi mokėti vertinti ne atskirus įstatymus ar nutarimus, o visumą.
Kaip manote, kokia jo įtaka verslo sėkmei?
Stiprus šiuolaikinis buhalteris ar buhalterinė įmonė, tinkamai tvarkanti buhalterinę apskaitą, suteikia verslui didesnių finansinių galimybių: užtikrina finansinių duomenų teisingumą, eliminuoja nusikalstamos veikos galimybę, informuoja apie įstatymų naujoves, padeda optimizuoti sąnaudas ir kt. Manyčiau, kiekvienas vadovas individualiai įsivertina buhalterio įtaką įmonės sėkmei.
Ko, Jūsų nuomone, pasimokysime iš šio laikotarpio?
Kalbat apie verslo, darbo santykius, pirmiausia norėčiau paminėti toleranciją vieno kitam, vadovų, darbuotojų, verslo partnerių ir klientų savitarpio supratimą. Darbo ir verslo etiketas buvo visada, tačiau šiuo laikotarpiu jis ypač svarbus. Buhalteriams šis laikotarpis taip pat iššūkis. Mes pratę skubėti, o dabar mokomės neskubėti, paprasčiau žiūrėti į tam tikrus dalykus, keisti darbo principus, komunikuoti ir konsultuoti, labiau vertinti bendradarbiavimą.
Gegužės 8-ąją minima Buhalterių diena. Ko palinkėsite kolegoms?
Linkiu buhalteriams ir sau mylėti savo darbą – tada darbas mylės mus. Ir niekada nepalikti rytojui to, ką galima padaryti šiandien.
