Grąžinti pinigus už jau įsigytus bilietus verslininkai sako neturintys iš ko. Tam, kad nebankrutuotų, jie prašo Vyriausybės pagalbos ir pinigų. Prezidentas ir valdantieji ramina, kad tam bus panaudotos valstybės rezervo lėšos, tačiau tikslesnius sprendimus žada vėliau.
Vienoje Vilniaus pasilinksminimo vietų – menų fabrike „Loftas“ – turėtų virti pasiruošimo koncertui darbai. Tačiau darbuotojams tenka imtis priešingų veiksmų – išmontuoti aparatūrą. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, renginiai dėl koronaviruso atidėti neapibrėžtam laikui. Vadinasi, visą šį laikotarpį nebus ir pajamų.
„Jautėmės visi kaip filme. Tikrai, žemė iš po kojų slydo. (…) Per vieną dieną atsistojo kaip ir ant bankroto ribos“, – sako muzikos verslo asociacijos vadovė Živilė Diawara.
Koncertas čia atšauktas jau ketvirtadienį, o iš viso vien šioje vietoje atidėta 20 renginių. Pasak menų fabriko vadovės, nuostoliai gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Živilė Diawara neslepia, kad grąžinti pinigų už bilietus žmonėms paprasčiausiai nebūtų iš ko:
„Aš puikiai suprantu visus žmones, aš galbūt ir kreipiuosi į visus žmones, kad jūs suprastumėt, kokia yra situacija šitos industrijos.“
Pašnekovė neslepia, kad tikisi Vyriausybės pagalbos: „Aš manau, kad atidėjimai mokestiniai. Išlaidos toliau eina – yra darbuotojai, nuomos visos.“
Panašios nuotaikos ir grožio salone Panevėžyje. Klientų – vos vienas kitas.
„Nespėjam atsiliepinėti į skambučius, masiškai atsišaukinėja klientai, – sako grožio salono savininkė Aušra Vitkuvienė. – 99 proc. perkelia savo vizitus tolesniam laikui.“
Pasak salono vadovės, kitą savaitę neabejotinai teks trumpinti darbo valandas. Blogiausiu scenarijumi – netgi visai užsidaryti. Tokiomis sąlygomis salonas esą išgyventų tik porą savaičių.
„Mėnuo laiko būtų labai sudėtinga. Galvoju, kad turėtų spręsti valstybiniu mastu, nes yra darbuotojai, kuriems reikia algas mokėti“, – kalbėjo ji.
Aukštyn kojomis per vieną dieną viskas apsivertė ir maitinimo įstaigose. Netgi čia, Vilniaus centre, pietų metu – staliukai beveik tušti. Panašus vaizdas esą buvo ir Vyriausybei paskelbus apie griežtus ribojimus ir paraginus žmones vengti masinio susibūrimo vietų.
„Būna dažniausiai ketvirtadienį vakare sausakimša, rezervai, tai vos keli staliukai sėdėjo“, – sakė „Briusly“ personalo vadovas Linas Ginaitis.
Personalo vadovas neslepia, kad visa tai kolektyvui sukėlė šoką: „Koreguosim grafiką, gal atsisakysim barmenų. Jeigu prireiks, netgi prašysim atleisti žmones, kad išeitų iš darbo.“
Verslo konfederacija ragina valdžią ištikus tokiai netikėtai situacijai nenusigręžti nuo verslo – prašo lengvatų. Pageidavimų planas jau išdėstytas valdantiesiems.
„Numatyti kompensacinius mechanizmus tam verslui, kuris yra labiausiai pažeidžiamas. Ir mokesčių atidėjimai, sustabdymai prievartinio lėšų nurašymo, kuriuos kartais taiko VMI nesumokėjus mokesčių“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
Pažadus nepalikti smulkiojo verslo be pagalbos jau dalija ir prezidentas Gitanas Nausėda:
„Tai gali būti mokesčių atidėjimas, socialinio draudimo fondo panaudojimas skatinant žmones rinktis nedarbo režimą ar dalinio užimtumo režimą ir tokiu būdu bent dalis išlaidų būtų kompensuojama.“
Pasak Nausėdos, šiam tikslui galima naudoti Rezervinio fondo pinigus: „Mes turime sukaupę tam tikrų atidėjimų, kurie ir buvo skirti blogesniems laikotarpiams, iššūkių laikotarpiams. Dabar tuos savo „lašinukus“, dideli jie ar maži, galime panaudoti savo verslo reikmėms.“
Tiesa, tie „lašinukai“ nėra labai jau dideli. Remiantis Valstybės kontrolės prognozėmis, šiemet Rezervinis fondas turėtų siekti maždaug 350 mln. eurų. „Sodros“ rezervai turėtų nesiekti 300 milijonų, Privalomojo sveikatos draudimo fondas – dar kiek mažesnis. Valdantieji kol kas negali tiksliai atsakyti ir kokios bus darbuotojų teisės, jeigu darbdavys neturės iš ko mokėti algų.
Dalis parlamentarų verslininkų norams dėl kompensacijų pritarti neskuba, esą kai kurie tų pareiškimų – hiperbolizuoti.
