„Yra tiek Ukrainos, tiek JAV interesas bendradarbiauti viename iš strateginių sektorių t.y. gamtinių resursų gavyboje, perdirbime ir tai yra iš principo geras ženklas, kad abi šalys mato, jog galėtų susisaistyti šioje veikloje bei tokiu būdu sukurti prielaidas kitam bendradarbiavimui“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Susitarimą šalys gali pasirašyti jau penktadienį. Kyjivas savo ruožtu tikisi, kad dėl to Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų.
„Ukraina turėjo savo derybinės galios nepriimti tų nuostatų, kurios pasirodė mažiau priimtinos, ir čia manau, kad Europos vaidmuo buvo svarbus, nes mes tikrai tikinom savo kolegas ukrainiečius, kad jie neprivalo priimti to, kas jiems yra svetima, pažeistų nacionalinį interesą“, – kalbėjo K. Budrys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), iš dalies kardinaliai keisdamas savo politiką, kas apima ir suartėjimą su Rusija, pareikalavo, kad Ukraina suteiktų prieigą prie savo retųjų žemių iškasenų, taip kompensuodama už milijardų dolerių vertės karinę pagalbą, kurią ji gavo šalį valdant Joe Bidenui (Džo Baidenui).
Pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos kartu vystytų Ukrainos naudingųjų iškasenų turtus, o dalis pajamų eitų į naujai sukurtą fondą, kuris būtų „bendras Ukrainai ir Amerikai“, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį su anonimiškumo sąlyga sakė vienas aukšto rango Ukrainos šaltinis.
Šaltinis teigė, kad susitarimo projekte yra nuoroda į saugumą, tačiau jame nėra aiškiai išdėstyti JAV įsipareigojimai – toks buvo vienas iš ankstesnių Kyjivo reikalavimų dėl susitarimo.
Ukraina tikisi, kad susitarimas dėl naudingųjų iškasenų pagerins santykius su D. Trumpo administracija.
Praėjusį mėnesį pradėjęs eiti pareigas D. Trumpas pakeitė JAV užsienio politiką, pradėdamas dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kartu grasindamas tradiciniams Vašingtono sąjungininkams.
Pasak K. Budrio, šis susitarimas neturėtų būti laikomas taikos susitarimu, kuris apima visus svarbius aspektus: teises, kaip nukentėjusiai šaliai, reparacijas, lėšas atstatymui,
„Neskaitykime to kaip taikos susitarimo, nes jei mes sakytume kaip taikos susitarimą, čia atsakymas vienareikšmis, jis daugiau negu blogas“, – kalbėjo ministras.
JAV pirmadienį Jungtinėse Tautose stojo Rusijos, o ne savo sąjungininkių Europoje pusėn, stumdamos rezoliuciją, kurioje raginama užbaigti karą, tačiau nepasmerkdamos Maskvos dėl prieš trejus metus įvykdytos invazijos į kaimyninę šalį ir nereikalaudamos Ukrainos teritorinio vientisumo.
Už Europos remtą tekstą, kuriame griežtai kritikuojama Rusija ir pabrėžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas bei jos sienų neliečiamumas, Generalinėje Asamblėjoje balsavo 93 pasaulinės organizacijos narės, 18 pasisakė prieš jį, o dar 65 susilaikė.
Ukrainos sąjungininkės Europoje spaudė smarkiai pakoreguoti JAV tekstą ir nurodyti, kad didelio masto invaziją į Ukrainą vykdo Rusija. Dėl to Vašingtonas galiausiai nebalsavo už savo paties rezoliucijos projektą.
Pasak K. Budrio, naujoji JAV administracija įnešė tam tikrų neapibrėžtumų, naujų interesų.
„Pradiniame etape tai atitinka ne viską, ką mes matome, tačiau pastarosios savaitės įvykiai rodo, kad mes galime pakoreguoti tą poziciją (...). Drauge su kitomis Europos Sąjungomis šalimis apgynėme kartu su Ukraina rezoliuciją (...) ir sugebėjome pataisyti JAV rezoliuciją taip, kad mūsų draugai – JAV išliktų teisingoje istorijos pusėje“, – teigė K. Budrys.
Anot ministro, pirmadienį vykęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelis Makronas) susitikimas su D. Trumpu minint trečiąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines rodo, jog Europa yra įsitraukusi į diskusijas dėl derybų.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose E. Macronas perspėjo D. Trumpą, kad taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo, ir paragino JAV paremti bet kokį galimą Europos taikdarių dislokavimą, kuriuo būtų siekiama išsaugoti taikos susitarimą.
Pasak K. Budrio, sprendimuose dėl taikdarių nereiktų skubėti, kol nėra visų parametrų.
„Šiai dienai turime per daug nežinomųjų, kad galėtų Lietuva sakyti, kad mes esame dalyvaujanti valstybė, bet turime žinoti tiksliai apie ką eina kalba, ką mes turėsime daryti, kur turės būti tos pajėgos dislokuotos, kokius uždavinius vykdyti ir tada galėsime apsispręsti bei su kuo dalyvautume“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
