Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje.
„Iš Lietuvos pozicijų norėjome ambicingesnio (sankcijų – BNS) turinio, terminų ir apimties“, – LRT teigė K. Budrys.
Anot jo, jau dabar ruošiamas naujas sankcijų paketas Rusijai, tačiau situaciją gali sunkinti prasidėję pokalbiai tarp Vašingtono ir Maskvos.
„Jeigu mūsų (ES ir JAV – BNS) partnerystė paklibėtų sankcijų temoje, Europos Sąjungai būtų dar sunkiau išlaikyti tą vienybę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
ES pirmadienį, minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, Rusijai pritaikė naujas sankcijas, kuriomis siekiama pažaboti jos karo veiksmus.
Tai 16-tas Bendrijos sankcijų Rusijai paketas nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Naujomis sankcijomis suvaržomas Rusijos aliuminio importas, į „juodąjį“ sąrašą įtraukiami 74 vadinamojo šešėlinio laivyno laivai, kuriais Rusija naudojasi siekdama apeiti naftos eksporto apribojimus.
ES stengiasi išlaikyti spaudimą Kremliui nepaisydama to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susilpnino Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje pozicijas pradėjęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naujausiomis ES sankcijomis taip pat draudžiama parduoti Rusijai kompiuterinių žaidimų konsoles, kurias galima naudoti dronams mūšio lauke valdyti, o aštuonioms rusų žiniasklaidos priemonėms uždraudžiama transliuoti 27 valstybių bloko teritorijoje.
ES ministrai pirmadienį taip pat turėjo atnaujinti jau egzistuojančias sankcijas, tačiau su tuo nesutinka Budapeštas.
Vengrijos vyriausiasis diplomatas praėjusią savaitę pažadėjo nesutikti atnaujinti Bendrijos sankcijų daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Jis ragino ES palaukti derybų JAV ir Rusijos derybų dėl karo užbaigimo Ukrainoje baigties.
„Kaip žinia, mes turime iššūkį su jau anksčiau priimtų sankcijų paketų pratęsimu, viena valstybė su tuo vis sistemingai nesutinka ir laiko mus tam tikrais situacijos įkaitais, ieškome būdų kaip visa tai apeiti“, – sakė K. Budrys.
Užsienio reikalų tarybą sudaro visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, jos posėdžiai įprastai rengiami bent kartą per mėnesį.
ES kovą reikės nuspręsti dėl įšaldyto Rusijos turto
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kovo mėnesį Europos Sąjunga (ES) turės priimti sprendimus dėl Vakaruose įšaldyto Rusijos turto.
„Manyčiau, kad kovas yra tas terminas, kada reikės nuspręsti, nes po to tiesiog pavėluosime ir viskas nuvažiuos, mes sėdėsime, skėsčiosime rankomis, apgailestausime ir liūdėsime“, – pirmadienį dalyvaudamas ES Užsienio reikalų taryboje LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tam, kad to išvengtume, mes turime šį laikotarpį, šias ateinančias savaites susidėlioti taškus“, – teigė jis.
Anot ministro, Lietuva ragina „stumti šį procesą į priekį“.
„Pagaliau įgytume dar vieną didesnį svertą kaip Europa, tai tikrai bus priežastis mus pakviesti prie (derybų – BNS) stalo, mes turėsime resursą Ukrainai paremti ir turėsime svertą Rusijai daryti įtaką“, – kalbėjo K. Budrys.
„Aš neįsivaizduoju, kodėl mes čia vis striginėjame“, – pridūrė jis.
Pasak K. Budrio, anksčiau Bendrijoje kalbėta apie galimas teisines kliūtis panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, tačiau Lietuva pateikė savo analizę, kaip galima būtų jas apeiti.
„Dabar girdžiu, kad yra ekonominių, finansinių su tuo susijusių rizikų, gerai, pasižiūrėkime, kokios jos yra, išsidalinkime, galų gale, tas rizikas. (...) gali prisiimti kiekviena ES šalis, kuri dalyvauja kolektyviniame sprendime, tam tikras rizikas“, – kalbėjo ministras.
„Turime priimti sprendimą, nes dabar šalia stalo yra toks pojūtis, kad štai, padėta, bet kažkodėl mes nepasiimame to įrankio į rankas“, – sakė jis.
Sausio pradžioje ES išmokėjo pirmąją dalį Didžiojo septyneto (G-7) paskolos Ukrainai, kuri turės būti grąžinta pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto. Ši išmoka siekė 3 mlrd. eurų.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 229 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Kaip skelbė BNS, sausio pabaigoje K. Budrys teigė, kad įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
