„JAV nuosekliai signalizuoja, kad būtinas didesnis Europos indėlis į Europos saugumo užtikrinimą. Ukrainos saugumas – neatsiejama, o šiuo metu – ir kertinė Europos saugumo dalis“, – komentare, kurį Eltai perdavė ministro patarėja Kristina Belikova, teigė K. Budrys.
„Europa tvirtai remia Ukrainą ir privalo didinti visokeriopą paramą nuo agresoriaus besiginančiai šaliai. Teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje bus pasiekta tik tokiose derybose, į kurias Ukraina ateis sustiprėjusi, o Rusija – maksimaliai susilpninta“, – dėstė ministras.
K. Budrio teigimu, kovo 6 d. vyksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas „bus momentas, kai Europos Sąjunga (ES) turės dėti pinigus ir sprendimus ant stalo“.
„Svarbiausia mūsų užduotis dabar – didinti karinę paramą, kad Ukraina galėtų gintis. ES turi judėti į priekį su sprendimais dėl užšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms – tai 200 milijardų eurų, kurie nenaudojami guli Europos bankuose. Turime išlaikyti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai sankcijomis. Galiausiai – visos Europos šalys turi didinti savo gynybos išlaidas“, – jau anksčiau išsakytus siūlymus akcentavo ministras.
Jis pabrėžė, kad Lietuva savo ruožtu jau yra padariusi ryžtingų žingsnių – tai liudija Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas reikšmingai didinti išlaidas gynybai, taip pat įsipareigojimai skirti Ukrainos paramai 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Jei visos Europos šalys skirtų tiek – Ukrainos kariniai poreikiai būtų atliepti ir net viršyti“, – jau anksčiau išsakytas mintis kartojo politikas.
„Europa turi būti matoma kaip reikšminga geopolitinė žaidėja, kad bendras darbas tarp Europos, Ukrainos ir JAV siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos vestų į Europos saugumą stiprinančius sprendimus“, – apibendrino K. Budrys.
Antradienį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija patvirtino, kad laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikivirčijo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Po įtampą kėlusio apsikeitimo pozicijomis, Ukrainos prezidentas anksčiau laiko paliko Baltuosius Rūmus.
Taip pat šalių lyderiai nepasirašė sutarties dėl Ukrainos žaliavų išteklių naudojimo ir atšaukė suplanuotą bendrą spaudos konferenciją.
Tiesa, po praėjusį penktadienį viešu ginču pasibaigusio V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo, šeštadienį Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys LRT radijui sakė, jog diplomatiniai šaltiniai neigia žinias, esą JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O Estijoje nuo balandžio mėn. senoliams 5,7 % didina pensijas.
