Lietuvos kariuomenės budinčiuose vienetuose – Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose – atšauktas aukštesnis parengties lygis, kuriuo kariai budėjo nuo sekmadienio.
Tokį sprendimą penktadienį priėmė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, įvertinęs esamą saugumo situaciją, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Aukštesnis parengties lygis buvo paskelbtas reaguojant į padidėjusį Rusijos Federacijos karinį aktyvumą šalia Baltijos šalių ir teritorinių vandenų Baltijos jūroje. Dabar tokio aktyvumo nefiksuojame, galimai vykusios Rusijos Federacijos karinių pajėgų pratybos Kaliningrado srityje baigėsi“, – sakė kariuomenės vadas.
Paskelbus aukštesnį parengties lygį, šioms pajėgoms priskirti kariai budėjo nuolatinėje parengtyje karinėse teritorijose.
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, sudarytos iš daugiau nei pusantro tūkstančio karių, yra pasirengusios reaguoti karinėmis priemonėmis į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų, oro, specialiųjų operacijų pajėgų, karo policijos, logistikos, medicinos ir artilerijos paramos elementų.
Kartu su greitojo reagavimo pajėgomis nuolat budi ir civilinėms valdžios institucijoms ekstremalių situacijų atvejais padėti pasirengusios Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. Jas sudaro apie tūkst. karių iš LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų.
KAM yra skelbusi, kad gruodžio 6 dieną neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta 22 Rusijos karinių laivų grupė, lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis, grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai.
Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai - Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ P11.
Gruodžio 7 dieną NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus, jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius keturis Rusijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir du strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį.
Du kartus atpažinti ir palydėti iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučių pirmyn ir atgal skridę trys Rusijos karinių oro pajėgų transportiniai orlaiviai TU-134. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais.
Taip pat NATO naikintuvai palydėjo vieną karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir vieną karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.
Greitojo reagavimo pajėgas iš viso sudaro 2,5 tūkst. karių, pasirengusių reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
