"Ironiška, tačiau šis incidentas įvyko balandžio mėnesį - tą patį mėnesį, kurį prieš 30 metų, 1986-aisiais įvyko Černobylio katastrofa. Laimei, šį kartą apsieta be žmonių aukų. Oficialusis Minskas ar elektrinės vadovai atsisako komentuoti šį incidentą, galimai įvykusį kaip tik iš karto po to, kai Baltarusijoje lankėsi ir Minsko "pasakomis" buvo raminamas Tarptautinės atominės energetikos agentūros vadovas Kofis Ananas", - sako Bronis Ropė.
Pasak liudininkų, elektrinės statytojų, tokių avarijų yra pasitaikę ir anksčiau. Dažniausia jų priežastimi įvardijamas skubėjimas ir technologinių reikalavimų nesilaikymas.
Anot B. Ropės, slaptumo skraistė, kuria Baltarusijos valdžia apgaubė šią statybą, trupančios būsimų branduolinių įrenginių sienos, statybos skuba ir atsainūs šios šalies vadovų bei elektrinės statytojų pareiškimai kelia jau ne tik ne tik susirūpinimą bei ir pagrįstą siaubą.
"Kitą savaitę prasidedančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ketinu visu rimtumu kelti Astravo atominės elektrinės statybų saugumo klausimą. Esu įsitikinęs, kad tokie incidentai turi susilaukti kruopštaus ne tik ES, bet ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros įvertinimo. Žinoma, dar geriau būtų jei Baltarusijos valdžia apskritai atsisakytų šio neperspektyvaus, o kaip eilinį kartą parodė ir pastarasis incidentas - ir pavojingo objekto statybos. Baltijos jūros, kaip iš esmės vidinės Europos Sąjungos jūros bei Nemuno baseino saugumo klausimas turi tapti visos Europos prioritetu!", - sako Bronis Ropė.
