Europos pasiuntiniai vienas po kito plūsta į Lietuvą – šįkart atvykusi Europos Komisijos viceprezidentė Vivijana Reding paaiškino, kokius įstatymus turėtų priimti Seimas, o kokius tvirtinti – prezidentė. Mūsų parlamentarai piktinasi, kodėl Europa pastebi tik mažumų skundus, o į kitas žmogaus teises dėmesys nekreipiamas.
Nurodymai ir prezidentei
Vakar Lietuvoje viešėjo Europos Komisijos viceprezidentė V.Reding. Oficialiai ji atvyko dalyvauti Europos lyčių lygybės instituto rengiamame tarptautiniame seminare “Pastangų sujungimas dėl lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2010-2015", taip pat susitikti su Seimo, Vyriausybės atstovais. Neoficialiai –pareikšti nuomonės dėl Seime priimamo įstatymo, drausiančio propaguoti iškreiptus seksualinius santykius.
Dar rytą surengtoje spaudos konferencijoje V.Reding neslėpė pasipiktinimo tuo, kaip Lietuva tvarkosi savo šalyje.
„Šįryt kalbėjausi su prezidente Dalia Grybauskaite. Ji –mano buvusi kolegė, su kuria turime gerus, pasitikėjimu paremtus santykius. Tikiu, kad Dalia priims teisingą sprendimą ir kartu su kitais politikos formuotojais padės jūsų šalyje užtikrinti teisių lygybę", –familiariai aiškino ji.
Dar prieš V.Reding vizitą dalis europarlamentarų, tarp jų –ir Lietuvos deleguotas Leonidas Donskis –apskundė Seime priimamą įstatymą, jog už viešą homoseksualių santykių brukimą, taip pat rengiant įvairius tai propaguojančius paradus, būtų baudžiama nuo 2 iki 10 tūkst. litų.
Patiria spaudimą
D.Grybauskaitė vakar taip pat atvirai pripažino, jog iš Europos pareigūnų dažnai patiria “spaudimo atakų" šiais subtiliais klausimais. Tad ir Seimas esą dėl to turėtų nusileisti oficialiai Europos nuomonei.
„Pažeidinėti žmogaus teisių negalima. Kriminalizuoti tokių dalykų taip pat mums nevalia. Lietuvai tai tikrai nėra tas prekės ženklas, kuriuo reikėtų vieninteliu pasižymėti pasaulyje", –vakar tikino šalies vadovė.
V.Reding anksčiau pasižymėjo ir teiginiais apie Prancūzijoje vykstantį nelegalių čigonų gyvenviečių išardymą ir nusikaltėlių grąžinimą namo, jį palyginusi su Antrojo pasaulinio karo nacių veiksmais. Net Prancūzijai pareikalavus atsiprašymo, komisarė viešai drebtelėjo „kodėl turėčiau?" ir pridūrė, jog EK imsis teisinių represijų prieš šalį.
Dauguma –be teisių
Seimo narys Petras Gražulis, kurio pasiūlytą įstatymą V.Reding jau ketina uždrausti, tvirtino, jog taip niekinama Lietuvos Konstitucija.
„Pažiūrėkime į Konstituciją –jos 25 straipsnis sako, kad draudžiama rengti viešus renginius, jei jie prieštarauja dorovei. Kitas straipsnis sako, kad tai draudžiama ir propaguoti. 38 straipsnis sako, kad valstybė saugo ir globoja šeimą. Todėl akivaizdu, kad turime laikytis Konstitucijos, o ne iškrypusių nurodymų iš Briuselio", –sakė jis bei pridūrė, jog turi būti numatytas mechanizmas Lietuvą skundžiančius europarlamentarus atšaukti iš pareigų.
Seimo narė Virginija Baltraitienė stebėjosi, kad Europa jau draudžia valstybėms priimti savarankiškus sprendimus.
„Aš už tai, kad kitos orientacijos žmonės turėtų lygias galimybes įsidarbinti, gyventi taip, kaip visi. Bet nematau reikalo, kodėl tai turi būti propaguojama ir kišama per prievartą, ypač jauniems žmonėms. Kad tai neatsirastų mokykliniuose vadovėliuose", –sakė ji.
V.Baltraitienė pažymi, kad į Lietuvą atvykstantys oficialūs ES pareigūnai nuolat kalba tą patį –apie neva pažeidinėjamas mažumų teises į propagandą.
„Yra labai didelis kai kurių pareigūnų interesas, kad Lietuvoje vyktų homoseksualų judėjimas. Kodėl atvykę komisarai nesidomi, kodėl žmonės metami iš butų, kiek teismuose pažeidžiamos žmogaus teisės? Tai niekam nerūpi. Bet kažkodėl ginami homoseksualų interesai, aišku, jie turi nišą", –sakė V.Baltraitienė.
Diktatas atves prie krizės
Vytautas RADŽVILAS –filosofas, politologas:
Briuselio kišimasis į valstybių vidaus reikalus nepaliaujamai stiprėja ir jau netrukus greičiausiai bus pasiekta riba, kai bet kuriai valstybei, taip pat ir Lietuvai, reikės apsispręsti, kaip elgtis toliau. Stojant į Europos Sąjungą nebuvo kalbama apie kišimąsi į pamatinius šalių kultūros reikalus, jų tradicijas bei vertybes. Dabar šis kišimasis atrodo šiek tiek netikėtas, bet ne dėl to, kad jo nebuvo galima laukti, o dėl to, kad tampa labai atviras ir kaskart įžūlesnis.
Todėl manyčiau, jog vieną kartą Lietuvos valstybei, galbūt ir parlamento lūpomis, gali tekti atvirai išsakyti, nedviprasmiškai pareikšti, kad Lietuva, patyrusi totalitarinį-komunistinį eksperimentą, niekada nesutiks, kad jis būtų kartojamas dar kartą. Nors šiandien jis ir dangstomas skambiais šūkiais apie lygybę ir žmonių teises. Klausimas, tik kada tai įvyks, taip pat ar nepritrūks Lietuvai politinės valios tai padaryti.
Ignas JAČAUSKAS
