Kalbos apie tai, kad šalies vadovai privalo turėti savo lėktuvą netyla nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, bet iki šiol nė vienas prezidentas nesiryžo žengti nepopuliaraus žingsnio ir pirkti lėktuvą.
Visi iki šiol buvę šalies vadovai skraidydavo nuomotais lėktuvais, naudodavosi kaimyninių šalių prezidentų laineriais arba keliaudavo kariniu-transportiniu lėktuvu „Spartan“.
Mintis, kad Lietuvos vadovai privalo turėti lėktuvą nėra populiari tema visuomenėje. Nė vienas politikas nenori pasiaukoti ir pirkti brangų daiktą, kuris, galimai sukels žmonių pasipiktinimą. O ir kariuomenės atstovai tikina, kad du „Spartan“ lėktuvai nėra tokie beviltiški, kaip juos bandoma vaizduoti, jie veikia ir genda tiek, kiek ir turėtų. Lietuva turi du veikiančius „Spartan“ lėktuvus, o trečiasis yra skirtas dalims ir jau senokai neskraido.
Tai ne įvaizdžio, bet lyderystės klausimas
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus sako, kad prezidentinio lėktuvo pirkimas yra politinis sprendimas ir jį priima žmonės remdamiesi savo požiūriu į saugumą, valstybės prestižą arba asmeninį nusistatymą.
„Jei priimtas sprendimas, kad reikia pirkti – nėra nei gero, nei blogo laiko tam. Visada yra blogas laikas išleisti pinigus kažkokiam statuso ir prabangos simboliui, kurį dalis visuomenės pasmerks. Vienas iš prezidentės aspektų ir buvo tas, kad ji taupydavo valstybės lėšas kelionių metu, tai buvo jos įvaizdžio dalis. Prezidentė yra sakiusi, kad „Spartan“ lėktuvas yra tinkamas kelionėms ir apie jokį prezidentinio lėktuvo pirkimą nereikia kalbėti“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Anot jo, lėktuvo pirkimas – lyderystės klausimas.
„Vieni gali pasakyti, kad valstybės prestižo reikalas turėti lėktuvą, o kiti, kad mes – skandinaviška valstybė ir reikia naudotis ta infrastruktūra, kuri egzistuoja. Tai ne viešųjų ryšių, o lyderystės klausimas. Manau, kad ir vienas ir kitas požiūris turi savo argumentus ir logiką“, – sakė M. Katkus.
Anot jo, valstybės įvaizdžiui yra gerai, kad prezidentė skraido laiku ir su geru lėktuvu, tai simbolizuoja tam tikrą statusą ir valstybės požiūrį į savo vadovus, bet lygiai taip pat gerai, kai prezidentė skrenda paprastu lėktuvu.
„Įvaizdžio prasme ir turint galvoje tai, kad Lietuvoje yra didelė socialinė nelygybė, žmonės jautriai reaguoja į turto apraiškas valstybiniame sektoriuje, gal reikėtų žiūrėti, kas žmonėms geriau tinka. Iš kitos pusės reikėtų atsakingiau žiūrėti į perkamus lėktuvus, akivaizdu, kad „Spartan“ nepasiteisino, bet gal galima suderinti karinių oro pajėgų poreikį ir kito lėktuvo atsiradimą flotilėje“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Turėti lengva – išlaikyti sunku
Valdo Adamkaus valdymo laikais lėktuvai prezidentui nuomoti iš įmonės „Aeroservisas“. Šios vadovas Benas Laurinaitis sako, kad oro linijų transporto pilotai lyginant su karinių oro pajėgų pilotais turi gal 10 kartų didesnį „priskraidymą“, yra labiau patyrę.
„Jei karinių oro pajėgų pilotai skraido apie 200 valandų per metus, tai civilinės aviacijos pilotai – 1000 valandų. VIP asmenų skrydžiams yra parenkami lakūnai, kurie yra skraidę 5 tūkst. ir daugiau valandų. Jiems nereikia specialaus apmokymo, žinoma, jei yra protokolo reikalavimų juos galima įgyvendinti, bet specialaus mokymo ar pasiruošimo tikrai nereikia“, – sakė B. Laurinaitis.
Jis įsitikinęs, kad esant poreikiui lėktuvą galima išsinuomoti gana greitai.
„Lėktuvai, žinoma, specialiai nelaukia kol bus prezidentinis užsakymas, bet rinkoje yra daug orlaivių, kuriais galima pasinaudoti. Valstybiniai vizitai planuojami iš anksto, todėl pasiruošti kelionei nebūna problemų. Žinoma, būna ir netikėtų atvejų, bet net tada, jei lėktuvas vietoje ir įgula pasiruošusi, skristi galima jau po poros valandų nuo patvirtinimo“, – sakė „Aeroservisas“ vadovas.
Jis įsitikinęs, kad šiuo metu tikrai nebus nuspręsta pirkti naujo prezidentinio lėktuvo, nes niekas neturės tam drąsos.
„Galima galvoti apie tokį orlaivį, kai poreikiai yra apie 200 valandų per metus. Dabar matau, kad tokio poreikio nėra. Tarkime, Valdas Adamkus laikais, o jis skraidė tikrai nemažai, susidarydavo apie 80 valandų. Žinoma, sudėjus Seimo ir Vyriausybės poreikius gal ir susidarytų 200 valandų, bet šiuo metu pirkti lėktuvą – netikslinga“, – sakė jis.
Anot aviacijos specialisto, nupirkti lėktuvą nėra sunku, sunkiau jį prižiūrėti, remontuoti, turėti oro vežėjo pažymėjimą.
Neturėti lėktuvo – apsileidimas
Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad reikėtų priimti politinį sprendimą ir pagaliau nusipirkti lėktuvą.
„Kritikos, žinoma, išvengti nepavyks, bet dažniausiai kritikuoja tie, kurie nesuvokia prezidentinių funkcijų užsienio politikoje svarbos. Kartais vienas nuvažiavimas gali atnešti valstybei daugiau naudos, nei kainuos keli lėktuvai. Tiesa, gali būti ir priešingai, galima skraidyti ir nieko nepešti“, – kalbėjo politologas.
Gendantis lėktuvas, pasak L. Bielinio, kuria blogą įvaizdį Lietuvai ir mūsų vadovams.
„Lėktuvo kaina yra niekis, palyginti su nuostoliais, kurių galime sulaukti, jei ir toliau taip atrodysime pasaulyje“, – sakė politikos mokslo specialistas.
Jis įsitikinęs, kad dabar prezidentė galėtų inicijuoti reprezentatyvaus, nedidelio lėktuvo pirkimą, tai būtų normalu ir nesukeltų šurmulio. Atėjo laikas.
„Anksčiau lėktuvas nebuvo nupirktas, nes Seimas nenorėjo suteikti prezidentinei institucijai tas galimybes, kurių reikia. Prezidentūra taip pat vengė reikalauti daugiau pinigų, nei jiems siūlė Seimas, numatė biudžetas. Tas pat Seimas keistai žvelgia į išlaidos ir reprezentacijos poreikį. Net aplinka greta Seimo atrodo baisiai, o ką jau kalbėti apie kokią nors kitokią reprezentaciją. Čia ne taupymas, čia apsileidimas. Tai – kaimo vidurys ir tai pradeda erzinti visuomenę“, – įsitikinęs politologas.
Prezidentinės kančios – ne naujiena
Prezidentas Valdas Adamkus lėktuvus savo užsienio kelionėms nuomodavosi, bet tai nebuvo maloni patirtis. Nuotykiai, neplanuoti persėdimai, žlugę kelionės planai persekiojo buvusį prezidentą abi jo kadencijas.
2006 metais V. Adamkus su delegacija turėjo problemų dėl lėktuvo keliaujant į Kiniją, 2007 metais vizito į Portugaliją metu prezidentui ir jo delegacijai vos pavyko išsinuomoti lėktuvą Čekijoje tam, kad su persėdimais nukaktų į Portugaliją, būta ir kitų nuotykių, kai šalies vadovas keliaudavo nuomojamais ar reisiniais lėktuvais, turėdavo daug persėdimų ir kitų nenumatytų nepatogumų.
V. Adamkus neretai naudodavosi ir kitų valstybių vadovų lėktuvais, jį yra skraidinęs ir tuometis Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka ir Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewkis. Ne kartą V. Adamkus yra skridęs ukrainietiškais lėktuvais, net į Afganistano Goro provinciją lankyti karių kartą skrido su ukrainietišku lėktuvu ir Ukrainos vėliava ant jo šono.
V. Adamkus nelabai mėgo karinio- transportinio lėktuvo „Spartan“, jis skundėsi, kad išlipęs iš jo nieko negirdi. Šis lėktuvas, net su specialia kapsule, skirta keleiviams, nėra itin patogus. Jame triukšminga, šalta.
Prezidentaujant Algirdui Brazauskui valstybės vadovų reikmėms buvo skirtas nedidelis „Jet Star“ lėktuvas, tačiau jis buvo senas, ir po kelerių metų Vyriausybė nutarė jį parduoti.
Valdžios balsai garsėja: reikia naujo lėktuvo
Po to, kai dėl „Spartan“ gedimo premjeras Saulius Skvernelis strigo Briuselyje, jis prabilo, jog Lietuvai reikia lėktuvo šalies vadovams ar kitokioms delegacijoms, nes skraidyti gendančiais kariuomenės orlaiviais yra nesaugu. Taip jis kalbėjo reisiniais lėktuvais grįžęs iš vizito Briuselyje, kur pirmadienį nuskrido su Karinių oro pajėgų orlaiviu „Spartan“, sugedusiu prieš skrydį atgal.
„Reikia daugiafunkcinio lėktuvo, kuriuo galėtų skraidyti ir prezidentas, ir vyriausybinės delegacijos, Seimo delegacijos, lygiai taip pat ir kariškiai, kuriems transportinis, toks keleivinis lėktuvas reikalingas“, – BNS sakė premjeras.
„Turėti tokį lėktuvą yra būtinybė. Net ir vakar būnant Briuselyje, kur vyko gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimas, mes matėme lėktuvus, kurie yra Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovėnijos, Makedonijos ir visų kitų valstybių, išskyrus Lietuvos“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija jau „pakankamai seniai“ ieško variantų, kokį lėktuvą būtų galima įsigyti arba nuomotis.
Su orlaiviu „Spartan“ premjeras turėjo grįžti pirmadienio vakarą, tačiau lėktuvui važiuojant pakilimo taku paaiškėjo, kad sugedo jo atsarginis jėgainės generatorius. Sekmadienį dėl šio lėktuvo aukščio valdymo sistemos gedimo į Rygą neišskrido prezidentės Dalios Grybauskaitės delegacija.
„Aš pasitikiu mūsų lakūnais ir specialistais, bet tai rodo sisteminį požymį, kad tai nėra saugu daryti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Panašiai mano ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, anot jo, jei leistų šalies finansinės galimybės, valstybės vadovams reikėtų turėtų lėktuvą kelionėms į užsienį.
„Jeigu leistų mūsų finansinės galimybės, žinoma, reikėtų pritarti, kad valstybei nereikėtų reputacine prasme patirti tokių dalykų kaip neišskridimas dėl lėktuvo gedimo. Tai yra nepasididžiavimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad „Spartan“ lėktuvai yra darbiniai arkliukai, kurie dirba kiekvieną dieną ir jų užimtumas tikrai yra didelis. Jų gedimai atitinka technines normas.
„Spartan“ yra karinis transporto lėktuvas ir yra pritaikytas būtent kariams ir kroviniams vežti, bet mažiau pritaikytas aukštiesiems pareigūnams. Tai nėra verslo klasės laineris arba kitas orlaivis, kuris skraido tarptautinėmis linijomis ir skraidina civilinius keleivius“, –„Žinių radijui“ tvirtino ministras.
Pasak ministro, Lietuva svarstė tiek nuomoti, tiek nusipirkti padėvėtus, specialius orlaivius pareigūnų skrydžiams, bet šis procesas reikalauja didelių kaštų.
„Tokioms kelionėms reikia mažiausiai dviejų orlaivių. Taip pat specialaus įgulos paruošimo, jos išlaikymo“, – sakė ministras tikindamas, kad per pusmetį tokių dalykų padaryti neįmanoma.
