Žemaitijos policijos komisariatų darbuotojai nuo seno kovoja su naminukės gamintojais. Miškų tankynėse ar atokiose vietose, prie upių, įsikūrę „fabrikėliai“ savo produkcija, kaip įtariama, aprūpina visą Lietuvą.
Nelegali ir nešvari
Kas nežino garsiosios „ŽNPP“, nuo kurios, kaip teigia žinovai, rytojaus dieną, net ir padauginus, neskauda galvos? Aiškinu: ŽNPP – Žemaitijos nacionalinio parko produktas – maždaug 70 laipsnių stiprumo naminukė. Sako, net pats amžinatilsį prezidentas Algirdas Brazauskas išlenkdavęs taurelę šio gėrimo. O kai kurie Seimo nariai iki šiol tyliai pavaišinami šio smarkiai šildančio kūną gėrimo taurele. Girdi, ši produkcija gaminama pagal seniausias žemaičių naminukės varymo tradicijas, pagal specialų receptą, kuris žinomas tik siauram žemaičiui ratui. Galbūt „ŽNPP“ ištikrųjų gaminama laikantis visų higienos normų, nors ir nelegaliai.
Tačiau dažniausiai tokia produkcija, kadangi gaminama pogrindyje, varoma tokiomis sąlygomis, kad pamačius „gamybos ciklą“ turėtų net didžiausias pijokas imti žiaukčioti. Tačiau jie ne tik kad nežiaukčioja, bet dar ir noriai imasi šios „velnio lašų“ gamybos o kartais, kad geriau „procesas“ vyktų, įsigudrina „pagardinti“ priedais. „Na, specialiai gal nededa, kaip kad girdėjau dvėselienos, – netiki Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kretingos rajono policijos komisariato (PK) Prevencijos poskyrio viršininkas Kęstutis Bončkus. – Tačiau gali būti, kad kartais kokia žiurkė ar katinas netyčia toje brogoje nuskęsta, o jų niekas ir neištraukia... Be to, miškuose, naminės gamybai vanduo paprastai naudojamas iš upelio ar kokios nors kūdros, o kai ūkiniuose pastatuose ar tvartuose – tai ir mėšlo pasitaiko... Taigi, apie higieną ar sanitarines sąlygas nėra ką ir kalbėti.
„Derlingas“ sausis
Kad ir kokie būdrūs būtų Žemaitijos policijos pareigūnai, kad ir kiek jie tų „bravorų“ benaikintų, šie veisiasi tarsi tarakonai. Štai vien Plungės rajono kriminalistai per sausį aptiko 3 „velnio lašų“ varyklas ir sulaikė keturis „varvintojus“.
Vieną „fabrikėlį“ Plungės rajono PK kriminalistai aptiko Stalgėnų kaime vieno ūkinio pastato rūsyje ir sulaikė to paties kaimo gyventoją P. R. (44 m.). Šiame rūsyje buvo rasta įranga naminei degtinei gaminti ir 80 litrų jau išvarytos naminės degtinės. Vyriškis sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.
Maždaug po savaitės to paties rajono Pauošnių kaimo vienkiemyje Prevencijos poskyrio pareigūnai irgi aptiko naminukės „fabrikėlį“, kuris buvo įrengtas ūkinio pastato rūsyje. Pareigūnai sulaikė šiame „fabrikėlyje“ dirbusius A. A. (37 m.) ir N. J. (35 m.). Abu vyrai į „darbą“ važinėjo iš netolimo Skurvydų kaimelio. Dirbo vyrai labai prastomis sąlygomis: patalpa žema ir siaura, visur šlapia, apšnerkšta, o elektros instaliacija kėlė pavojų ir patiems darbininkams, nes kai kuriose vietose elektros laidai buvo atviri. Vyriškiai jau buvo pasigaminę apie 400 litrų naminės degtinės, ir dar pasiruošę 1,5 tonos raugo, iš kurio būtų „išvarvėję“ dar apie 150 litrų „velnio lašų“.
Abu vyrai sulaikyti ir uždaryti į ilgalaikio sulaikymo kameras. Beje, vienas iš sulaikytųjų už naminės degtinės gaminimą pakliūva trečiąjį kartą.
Tą pačią dieną panašų „laimikį“ aptiko ir Kretingos rajono PK pareigūnai. Kretingos rajone, vienoje Peldžių kaimo sodyboje, irgi ūkiniame pastate, buvo rastas aparatas naminei degtinei gaminti ir beveik 250 litrų rudos spalvos skysčio – oficialiai įvardijamo „kvapu ir išvaizda panašaus į raugą“, o liaudiškai tariant – brogos.
Naminės degtinės aparatą Norgalvių kaimo krūmynuose aptiko ir Rietavo PK pareigūnai. Prie šio aparato spėriai sukosi du to paties kaimo gyventojai R. D. (37 m.) ir Ž. N. (44 m.). Vyrai jau buvo išvarvinę 20 litrų skaidriosios.
Visiems sulaikytiesiems dėl neteisėto namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimo turint tikslą realizuoti – LR BK 201 str. 1 d. – policijos komisariatuose pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Kalti „iešmininkai“
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Prevencijos poskyrio viršininkas Eugenijus Palubinskas „Akistatą“ informavo, jog praėjusiais metais jų rajone išardytas 31 naminės degtinės gamybos „fabrikėlis“. Tiek pat pradėta ir ikiteisminių tyrimų. Nors už nelegalią naminės gamybą numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, o pareigūnai dirba išsijuosę, tokie „bravorai“ vienus sunaikinus įrengiami kitoje vietoje – tik laikantis didesnės konspiracijos. „Naminukės gamintojams skiriamos didžiulės baudos ir už kiekvieną surastą šio gėralo litrą dar tenka mokėti akcizą, tačiau „fabrikėliuose“ juodą darbą dažniausiai dirba samdyti darbininkai, iš kurių tas baudas sunku išieškoti, nes paprastai šie neturi iš ko tų baudų susimokėti, – aiškina situaciją E. Palubinskas. – „Bravoro“ savininkas pats nedirba, o samdiniai retai jį išduoda.“
Plungės rajono PK Prevencijos poskyrio viršininkas sako, jog savininkas paprastai tepraranda tik brangią naminukės varymo įrangą, tačiau tai neatbaido, nes po kurio laiko „fabrikėlis“ vėl išdygsta, tik jau kitoje vietoje. „Paskutiniais metais naminukės „varyklų“ mūsų rajone gerokai sumažėjo, – konstatuoja faktą E. Palubinskas. – Va, kai krizė buvo užgriuvusi, nespėdavome tokių „bravorų“ naikinti – per metus po 70-80 tokių „fabrikėlių“ išardydavome. Paskui tie gamintojai, matyt, suvokę, kad mes jiems ramybės vistiek neduosime, išvyko į užsienį, tad tokių – „tradicijų nelaužančių“ – liko gerokai mažiau“.
Griežtesnės bausmės
Panašiai antrina ir kito – Kretingos rajono PK – Prevencijos poskyrio viršininkas Kęstutis Bončkus. „Pernai rajone sunaikinome 7 naminukės „fabrikėlius“ ir pradėjome 16 ikiteisminių tyrimų, – apibūdino praėjusių metų situaciją viršininkas. – Šiais metais sausį jau pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai: vienas dėl gamybos, kiti du – dėl gabenimo.“
K. Bončkaus nuomone, kartais atrodo, kad pareigūnų kova su naminukės gamintojais tarsi kova su vėjo malūnais. „Įstatymai numato gana plačias bausmės ribas, – sako K. Bončkus. – Pažeidėjas baudžiamas arba bauda, viešaisiais darbais, areštu , laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu. Mūsų teismai labai gailestingi, tad pirmą kartą įkliuvęs toks „gamintojas“ dažniausiai atsiperka bauda. O tokiems darbams paprastai samdomas koks nors kaimo pijokėlis, iš kurio joks anstolis nieko neišpeš. O to mūsų pagauto ir nubausto kaimiečio vieton tuoj ateina kitas, kuris už tos pačios naminukės butelį „pakursto ugnį“. Manyčiau, kad tokiems „fabrikėlių“ savininkams ar darbininkams būtų pravartu kokį mėnesį kitą pasėdėti už grotų – gal tuomet nekiltų noras vėl imtis tokio „verslo“.
Pareigūnai tvirtina, jog Žemaitojoje pagaminta naminukė paprastai „nuteka“ į Aukštaitiją, nes ten gerokai didesnė jos kaina – litras kainuoja 7-8 litus (vietoje litras kainuoja maždaug 4-5 litus). „Tinklas, kaip narkotikų prekyboje nėra sukurtas – neapsimoka, – sako E. Palubinskas. – Dažniausiai patys gamina, patys ir išvežioja į „taškus“, kuriuos taip pat stengiamės išsiaiškinti ir, aišku, uždaryti.“
„Ir pas mus iš Plungės atveža naminukės, nes, matyt mūsų rajono „varytojai“ nepatenkina paklausos, – pastebi K. Bončkus. – Plungės rajone daugiau miškingų vietų, upelių, prie kurių galima tokius „bravorus įrengti, o pareigūnams – sunkiau rasti“.
Pasakėlės iš „bravoro“
Pareigūnai tvirtina, kad, kai aptinkamas toks „bravorėlis“, ypač jei būna įrengtas miško tankumyne, tai naminukės „varvintojas“ paprastai būna tą „bravorėlį“ „netyčia“ aptikęs. Girdi, ėjęs malkų pasirinkti (grybauti, uogauti ir pan. – aut. past.) ir pastebėjęs, kad kažkas rūksta, tai ir atėjęs pažiūrėti... Prie tokių „fabrikėlių“ dar atsidūriama „būnant labai girtam“ ar „pasiklydus“.
Na, o jei jau sodyboje surandamas naminės varymo aparatas ir privarvintų „lašų“, tai, kaip taisyklė, mušamasi į krūtinę ir aiškinama, jog pasigamino degtinėlės „tik savo reikmėms“ ir „tik vieną kartą“.
Kai kurie „gamintojai“ pasirūpina, kad šalia tupėtų koks sargis ir laiku užuostų nekviestus svečius. Va tokie, pajutę, kad policijos pareigūnai lipa ant kulnų, nieko nelaukę, mauna, kiek jėgos leidžia, palikdami ir pagamintą, ir teberūgstančią produkciją.
Ne vienam pareigūnui teko ne tik su šunimis galinėtis, bet ir miškais, laukais ir net per pelkes vytis tokius pažeidėjus.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
