Butas iš pradžių priklausė Kuršių nerijos miškų urėdijai, o prieš 20 metų buvo perduotas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Tuo pat laiku apie 100 būstų buvo perduota į privatizavimo fondą gyventojams privatizuoti, tačiau Darius Jasaitis liko nuomininkas.
Meras atviras: visus 20 metų gyveno ne tik čia, su žmona ir dviem dabar jau suaugusiais vaikais buvo gavęs ir kitą savivaldybės butą, bet šeima iširo, tad po darbų tenka grįžti čia. Nuomininką užsimota iškraustyti, mat butas perduodamas Turto bankui.
Turto bankas iš turto siekia uždirbti ir papildyti biudžetą, o nuomininkai jiems nereikalingi. Vis dėlto: nacionalinio parko direktorė sako, kad pusiasalyje beprotiškai trūksta būstų specialistams. Esą vasaromis net įstaigų darbuotojai išsikrausto į rūsius ar pakampes, tad butas neturėtų būti parduotas.
Žinoma, sunku patikėti, kad netrukus 44-erių sulauksiantis politikas, iki tol turėjęs ir savo žvejybos įmonę, ir dirbęs samdomu darbuotoju, neturi jokio kito turto.
Neringiškiai sako priimsiantys į savo namus benamiu galintį tapti merą.
Meras įtaria kerštą: nuolatinė oponentė Aplinkos ministerija esą rado vienintelę jo nuodėmę.
Buto rinkos vertė – apie 26 tūkst. eurų, tačiau neabejojama, kad paskelbus aukcioną ji išaugų ir keletą kartų.
Pašnekovas juokauja, kad išmestas iš čia - miegoti eitų pas tėvus, gyvenančius tame pačiame name.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
