Valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdo 11 valstybės įmonių. Liberalo E. Masiulio parengta viso šio ūkio „Optimizavimo schema“, kuriai jau pritarta Transporto ir tranzito komisijoje prie vyriausybės bei ministrų pasitarime, numato išnuomoti tas valstybes įmones privatininkams. Su visais darbuotojais, technika, visu valstybės turtu.
Tam, kad neva geriau tai valdytų ir už „geresnį valdymą“ paimtų gerus pinigus. Ar nebus taip, kad ministras, kuris skelbia karą piktnaudžiavimams kelių priežiūros ūkyje, tyčia ar netyčia pasiūlys tik naują pasipelnymo schemą verteivų kišenėmis papildyti?
E. Masiulio argumentai įprasti - iš valdančiosios koalicijos tradicinio aruodo: bekraštis taupumas ir saulėlydis. „Dabar per metus išleidžiama 320 milijonų litų. Turbūt visi sutiks, kad tai didelė suma. Galbūt 11 įmonių yra netgi per daug – užtektų keleto. Viešosios ir privačios partnerystės taikymas kelių priežiūrai – Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje išbandytas modelis. Numatoma, kad Lietuvoje pasitelkus šį modelį kelių priežiūra būtų vykdoma efektyviau, o valstybės metinės išlaidos šiems darbams galėtų sumažėti net iki 45 proc.“, − „Balsas.lt savaitei“ aiškino ministras.
Milijonai už nieką
Nieko nesukursiantis, o tiesiog savo pelnui laikinai valstybės turtu pasinaudosiantis verslininkas neprivalo nieko investuoti. Jam pakanka turėti registruotą bendrovę su buhalterija ir sąskaitą banke. Lieka neaišku – kodėl taip pat efektyviai valdyti įmonės negali tiesiog valstybės pasamdyti vadybininkai? Ypač jei darbo trūkumai nustatyti, uždaviniai jau žinomi?
E. Masiulio logika nustebino netgi jo partnerį valdančiojoje koalicijoje – Tautos prisikėlimo partijos atstovą, Seimo ekonomikos primininką pirmininką Dainių Budrį.
„Jeigu manoma, kad reikia stambinti ir efektyviau valdyti, jeigu žinoma, kiek norima sutaupyti, tai tegul tą padaro pati valstybė. Dabar išeis taip, kad keliems privatininkams atiteks viskas, kas valstybės sukurta, jie „optimizuodami“ valdymą dar atleis dalį darbuotojų, kurie sunkmečiu papildys darbo biržą. Galiausiai, padidės kelių verslininkų gerovė. Kur čia strateginiai valstybės tikslai?“ – stebėjosi jis.
Pasak D. Budrio, apie privatininkų pasitelkimą, labai atidžiai renkantis rimtas kompanijas, būtų galima kalbėti tik sunkmečiui pasibaigus ir valstybei pačiai apsisprendus dėl to, kiek ir kokio stambumo įmonių reikia palikti. E. Masiulis savo planus - fantastiškai daug sutaupyti - žada pateikti iki reformos pradžios.
Kąsnis gardus
Siūlymų vienaip ar kitaip privatizosti kelius būta ir anksčiau. Buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius nepanoro komentuoti jau anksčiau sklandžiusių gandų apie lobistų spaudimą šioje srityje. Jis tik sakė nesąs nustebęs dėl to, kad klausimas keliamas. „Visos šios įmonės turi puikią infrastruktūrą, jų bazės įsikūrusios gerose vietose, technika supirkta gera. Ten net druskos sandėliai gerai šildomi, išdažyti iki blizgėjimo. Bent jau tokia padėtis buvo tokia, kuomet buvau ministru. Aišku, neblogai, kad viskas sutvarkyta, tačiau mes jau tuomet suabejojome ar negalima šioje vietoje sutaupyti ir 2008 metais, nors padėtis buvo finansiškai gera, sumažinome jiems finansavimą“, - sakė ministras.
Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys abejojo ar valstybė, vykdydama tokią reformą, tikrai daug ką sutaupys. Pasak jo, kai privatūs valdytojai imsis vadinamosios optimizacijos, bus atleidžiama nemažai darbuotojų, papildysiančių bedarbių gretas ir paprašysiančių pašalpų iš valstybės.
Ministro komandos parengtose skaidrėse, kaip labai akį rėžianti neganda, akcentuojama tai, jog išlaidos personalui šiose įmonėse sudaro 42,5 proc. visų kaštų. Pridėjus rengiamus darbo santykių liberalizavimo planus, pasipelnymo galimybės laimingiesiems privatiems optimizuotojams atrodo visai neblogos.
Įdomu tai, kad pačioje E. Masiulio schemoje pripažįstama, jog taip kaip Lietuvoje be jokių konkursų savo kelius prižiūri ir Vokietijos valstybinės įstaigos. Kyla klausimas – ar šios šalies kelių infrastruktūra išplėtota daug prasčiau nei Lenkijoje, kurios modelis E. Masiuliui yra arčiau širdies?
*******
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Regioniniu principu juos prižiūri 11 valstybės įmonių, jose rajonų principu veikia 47 kelių priežiūros tarnybos.
Vidutiniškai 1 kilometro priežiūra valstybei 2008 metais kainavo 15 tūkstančių litų. Susisiekimo ministerija oficialiai skelbia siekianti, kad per 20 metų šios sąnaudos stebuklingai sumažėtų iki 8 tūkstančių 300 litų už kilometrą.
Kelių priežiūrai privatus partneris būtų atrinktas konkurso būdu. Jis perimtų valdyti vienuolikos valstybės įmonių turtą ir personalą, o valstybinės reikšmės keliai ir toliau liktų valstybės nuosavybe. Siūloma pasirašyti 20–25 metų trukmės sutartį, pagal kurią privatus partneris įsipareigotų atlikti reikiamus darbus ir užtikrinti techninėse sąlygose numatytus kelių priežiūros kokybinius parametrus. Pasibaigus sutarčiai, perimtas valdyti bei sukurtas turtas būtų grąžinamas valstybei. Siekiant išvengti paslaugų monopolizavimo, šiai paslaugai teikti gali būti pasirinkti keli privatūs partneriai.
