Anot specialisto, visi saugos principai yra nukreipti į branduolinės saugos stiprinimą ir užtikrinimą, visada yra ruošiamasi ekstremaliems reiškiniams, bet AE kieme stovinti karinė technika ir nuolatiniai apšaudymai yra tai, su kuriuo susidurti dar neteko
Ar yra formalios, tarptautinės taisyklės ar normos, kaip turėtų būti elgiamasi aplink atomines elektrines konflikto, karo metu? Ar užtenka pasikliauti sveiku protu?
Civiliniai branduolinės energetikos objektai nėra pritaikyti veikti karo sąlygomis, nėra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartų, apie nekalba ir branduolinės saugos konvencija.
Visi saugos principai yra nukreipti į branduolinės saugos stiprinimą ir užtikrinimą, arba mažintumėme avarijos riziką. Tarkime vyksta streso testai, testuojama, ką daryti, jei atsitiktų dideli, ekstremalūs reiškiniai, galvojama iš kur paimti elektros energijos.
Elektrinės turi ne tik autonominius avarinius generatorius, bet ir mobilius dyzelinius generatorius. Čia, tam, jie situacija yra visai bloga, kad nelikti be elektros energijos. Sauga turi būti gerinama, bet matome priešingus veiksmus.
Gali būti pažeistos sistemos ir vietoje to, kad būtų siekiama užkirsti kelią avarijoms viskas yra atvirkščiai, avarijų rizika didinama. Teisinių tarptautinių normų, kurios reguliuotų tokią situaciją, kaip ir nėra.
Protu nesuvokiama, kad valstybė, kuri pati turi branduolinį ginklą ir ne vieną atominę elektrinę užpuola kitą valstybę, kuri turi didžiausią Europoje atominę elektrinę ir kitų elektrinių. Iš viso Ukrainoje yra 15 blokų. Visgi situacija yra tokia, kokia yra.
Kalbant apie Zaporižios AE, tai kol kas apšaudymai didelės žalos šios elektrinės saugos sistemoms nepadarė ir radioaktyviųjų išmetimų nebuvo. Radiologinio pavojaus Lietuvos gyventojams nėra.
Visi Ukrainos branduoliniai objektai nuo Lietuvos yra nutolę pakankamai dideliu atstumu, todėl net ir didesnio incidento ar branduolinės avarijos atveju nebūtų reikšmingo radiologinio poveikio Lietuvos gyventojams.
Toliau situaciją stebime – jei gautume informacijos apie rimtesnius saugos sistemų pažeidimus, nedelsiant informuotume atsakingas Lietuvos institucijas ir gyventojus.
Ar yra buvę panašių situacijų greta atominių elektrinių? Gal Balkanų karo metais ar kito ginkluoto konflikto metu?
Tokio masto incidentų tikrai nėra buvę. Štai rusų kariai buvo įsikūrę ir Černobylyje, dabar – Zaporižioje. Kad kariai, karinė technikaatominėje elektrinėje būtų įsikūrę..
Tiesa, elektrinę kol kas valdo ukrainiečių specialistai, bet reikia suprasti, kokį stresą ir įtampą jie patiria bandydami užtikrinti tos branduolinės elektrinės saugą.
Koks būtų pats blogiausias variantas Zaporižioje? Ar specialistai yra nusimatę, įsivertinę, kas būtų, jei būtų?
Atominė elektrinė yra projektuojama tam, kad gamintų elektrą. Bet būna momentų, kai ji yra ne tik gamintoja, bet ir vartotoja. Nutinka planiniai ir neplaniniai išjungimai. Tai, kai nelieka elektros tinklo tiekimo, yra dyzeliniai generatoriai ar net, kraštutiniu atveju, autonominiai avariniai generatoriai. Jei yra skirti, kad aprūpintų elektros energija saugos ir kitas elektrinės sistemas.
Kol kas dėl šių atsijungimų potencialo didelio masto avarijai mes neįžvelgiame. Bet jei kalbėti plačiau, jei dėl karo veiksmų būtų pažeistos atominės elektrinės saugai svarbios sistemos, tai galėtų vesti prie skaudžių radiologinių padarinių.
Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokio dydžio ir galingumo sprogmuo, tarkime, pataikytų į atominę elektrinę. Nuo to ir priklausytų kiek sutriktų aušinimas, būtų prarasto elektros energijos šaltiniai, įskaitant ir generatorius.
Kai atominė elektrinė yra sustabdyta, būtina ir toliau aušinti branduolinį kurą reaktoriuje, turi veikti ventiliacijos sistemos – tam reikia elektros energijos siurbliams, ventiliatoriams ar kitiems įrenginiams. Elektros energija gaunama iš išorinio elektros tinklo. Tačiau būna atvejų, kaip elektros perdavimo linijos sugenda ar būna sugadintos.
Tokie atvejai yra numatyti atominių elektrinių projektuose, Zaporižios AE teritorijoje yra 20 avarinių dyzelinių generatorių, kurie bent savaitę gali aprūpinti jėgainę elektros energija, o papildžius dyzelinių generatorių bakus – tai ir dar ilgiau.
Be to, Zaporižės AE 330 kV elektros linija yra sujungta su šalia esančia šilumine elektrine – tai dar vienas papildomas elektros tiekimo šaltinis.
Tarkime Fukušimoje elektros tiekimas buvo prarastas dėl žemės drebėjimo, o toliau vyko cunamis ir jis išvedė iš rikiuotės dyzelinius elektros generatorius. Ir tada visa elektrinė liko be elektros, nebuvo kaip aušinti tų reaktorių. Iš tada įvyko rimta avarija.
Taigi, padariniai priklauso nuo pažeidimo masto. Žinoma, pirmiausia tai galėtų paveikti Ukrainos teritoriją, o jei būtų dideli pažeidimai, galėtų nukentėti ir kitos šalys. Priklauso dar ir nuo to, koks bus oras, kaip vėjas pūs.
Kaip yra apsaugoti Zaporižios AE reaktoriai? Kaip suprantu, ten situacija yra kitokia, nei kažkada buvo Černobylyje?
Ši atominė elektrinė sukonstruota išties kitaip. Zaporižioje yra ne RBMK tipo reaktoriai, kaip buvo Černobylyje, nes šie reaktoriai neturi apsauginio gaubto. BWR tipo reaktoriai, kurie yra sumontuoti Zaporižioje, turi apsauginius gaubtus.
Visos saugos sistemos yra po šiuo gaubtu, jis skirtas apsaugoti, kad jei kažkas atsitiktų – radioaktyvios medžiagos būtų po gaubtu ir būtų sulaikytos. Kita funkcija, jis yra projektuojamas taip, kad atlaikytų ir išorinius trikdžius.
Girdisi pranešimai, kad rusai nori Zaporižios AE gaminamą elektrą perjungti tiekimui į Krymą. Ar tai pavojinga padaryti, kiek tai truktų ir ar tai techniškai įmanoma?
Žinoma, tai gali sutrikdyti elektrinės veiklą. Jau buvo atvejis, kai ji buvo atjungta nuo elektros tinklo. Tiesa, detalių, kokie yra Rusijos planai dėl perjungimo aš nežinau, nes TATENA apie tai savo pranešimuose nerašo.
Techniškai toks perjungimas, žinoma, įmanomas, bet tai užtruktų ne kelias dienas ir net ne kelias savaites. Bet techniškai tai galima padaryti, išties.
TATENA misija jau Zaporižioje. Ko jie ten ieškos, su kuo kalbės ir koks jų pagrindinis tikslas? Važiuoti į aktyvią karo zoną labai pavojinga, todėl, misija, matyt, labai svarbi?
Tai nėra įprasta TATENOS misija, nes paprastos misijos yra iš anksto planuojamos, derinamos su šalimi. Yra daug standartinių TATENA misijų, tokios, kaip „aikštelės misijos“ arba eksploatavimo saugo misijos, kurios planuojamos iš anksto, derinama su šalimi, kiek reikės ekspertų, kiek užtruks. Paprastai trunka savaitę ar dvi.
Tai ši misija Ukrainoje yra visiškai ne tokia, tai speciali misija, jos tikslas vertinti, kokia žala padaryta įrenginiams, pakalbėti su elektrinės personalu, kaip jie mato situaciją, kaip TATENA ekspertas viskas atrodo. Taip pat įvertinti, kaip veikia pagrindinės ir pagalbinės saugos užtikrinimo sistemos.
Manau, bus vertinamos ir elektrinės darbuotojų darbo sąlygos, nes tai taip pat labai svarbu. Jei darbuotojai įsitempę, jaučia stresą – klaidų tikimybė padidėja. Na ir žinoma, dar svarbi TATENOS misijos dalis – branduolinių medžiagų kontrolė.
Ji ir į Lietuvą dėl to periodiškai atvažiuoja, tam, kad TATENA ekspertai įsitikintų branduolinių medžiagų saugumu, kad jos yra naudojamos tik tiems tikslas, kuriems deklaruoja, kad šalis jų turi tiek, kiek sakosi turinti.
Taigi, nuo pat karo pradžios TATENA tokios patikros Zaporižios AE negalėjo įvykdyti. Tai dabar, šios misijos metu ir norima patikrinti tų branduolinių medžiagų kiekius elektrinės teritorijoje.
Tiek pačioje elektrinėje, tiek saugyklose. Kai teritorijoje yra kariuomenė, kai neaišku koks yra santykis kariuomenės ir elektrinės darbuotojų, tai situacija nėra aiški, nežinoma, kiek darbuotojai turi laisvės viską apžiūrėti, bet su TATENA pagalba kažkiek bus galima daugiau visko patikrinti, sužiūrėti.
Elektrinėje dirba keli tūkstančiai žmonių, yra operatyvinis personalas, kuris dirba pamainomis ir elektrinės veiklą prižiūri visą parą. Taip pat yra ir inžinieriai, kiti specialistai, kurie keičiasi, ateina ryta ir išeina vakare. Jei analizuoja situaciją, planuoja remontus.
