BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė patvirtino, kad skambinančiųjų srautas nuo vasario 25 d. gerokai išaugo.
„Skambučių statistika yra renkama nuo vasario 25 d., kai akivaizdžiai padaugėjo kreipimųsi iš žmonių, grįžusių iš Italijos.
Iki to laiko, per visą mėnesį nuo sausio 25 d. skambučių dėl koronaviruso būta apie 60. Beveik pusė jų – iš norinčiųjų sužinoti daugiau informacijos. Likusi dalis – iš įtariančiųjų, kad gali būti užsikrėtę koronavirusu (tada buvo kalbama tik apie asmenis, grįžusius iš Kinijos ar bendravusiais su iš ten atvykusiais)“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, vien vasario 25 d. buvo gauta 82 skambučiai, vasario 26 d. – 95, vasario 27 d. – 97. Vasario 28 d., kai buvo pranešta apie pirmą išaiškintą atvejį, skambučių užregistruota dvigubai daugiau – net 190. Savaitgalį skambučių sumažėjo: šeštadienį gauta 57, sekmadienį – 61. Daugiausia skambučių yra gaunama iš Vilniaus miesto. Vis dėlto tokie skaičiai nesukelia didelių problemų, nes sudaro tik nedidelę visų gaunamų skambučių dalį“, – kalbėjo V. Juozevičiūtė.
Primena kreiptis tik pajutus simptomus
Kartu pašnekovė pabrėžė, kad BPC sulaukia skambučių tiek iš sergančių, tiek iš sveikų asmenų.
„Nors numeriu 112 yra rekomenduojama skambinti tik tais atvejais, kai po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju pasireiškia gripui būdingi ligos simptomai, sulaukiama nemažai ir tokių skambučių, kai žmonės nori tiesiog pasikonsultuoti, gauti daugiau informacijos, sužinoti, ką daryti grįžus po kelionės į Italiją ar kitas šalis.
Norime atkreipti dėmesį, kad telefono numeris 112 nėra skirtas konsultacijoms, jo paskirtis – pranešti apie pagalbos poreikį ir išsikviesti pagalbos tarnybas. Todėl, paskambinus žmonėms, kurie nori informacijos, yra nurodomi visą parą veikiantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro telefono numeriai“, – aiškino ji.
Jei žmonės nurodo, kad jaučia ligos simptomus, jiems kyla įtarimų dėl užsikrėtimo koronavirusu, išsiaiškinus adresą, pranešėjai sujungiami su greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriais.
„Apie konkrečius simptomus skambinančiuosius jau klausinėja dispečeriai – didžiausia atsakomybė tenka būtent jiems. Jie ir nusprendžia, ar turi būti siunčiama GMP brigada, ar ne“, – sakė V. Juocevičiūtė.
Šeimos gydytojai be kalbų kviečia GMP
Savo ruožtu GMP stočių atstovai tvirtina, kad kol kas pajėgumų visiškai pakanka, tačiau pritrūksta komunikacijos su šeimos gydytojais.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties atstovo Vytenio Keršio teigimu, nors iškvietimų padaugėjo, su tuo pavyksta susitvarkyti, o tai, kad tokiems asmenims tenka palaukti, kol atvyks GMP brigada, yra visiškai normalu.
„Tai vis dėlto nėra ekstriniai atvejai, nėra traukuliai, insultas, infarktas, autoįvykis, jie turi laukti, kol atvyks, nes reikia ir paruošti automobilį tinkamai.
Iškvietimų padaugėjo, nes žmonės neturi supratimo, ką reikia daryti, poliklinikos, privatūs šeimos kabinetai „nusiplauna“ nuo savo funkcijos, nenori konsultuoti. Visi praktiškai be išimties sako kviesti greitąją, jie nelabai nori vertinti ir aiškintis. Šiaip GMP veža tuos, kurie išsiaiškinami kaip įtariami atvejai, bet tą padaryti sunku, nes kartais žmonės meluoja“, – kalbėjo jis.
Į tai dėmesį yra atkreipęs ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis. Jis portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu kilęs nemažas chaosas kaip tik trukdo efektyviam medikų darbui.
„Iš esmės dabar nėra atrankos, kam daryti tyrimus, kam ne, šeimos gydytojai piktnaudžiauja Bendrosios pagalbos telefonu 112, iš karto siunčia į infekcinių ligų centrą ir ten atvyksta žmonės, kurie neturi jokių nusiskundimų. Vien tai, kad žmogus lankėsi Italijoje dar nėra rodiklis skubėti atlikti tyrimus. Tai neatitinka įtariamo atvejo apibrėžimo, kurio atnaujinimas buvo išleistas vasario 24 d.“, – kalbėjo jis.
Kauno miesto GMP stoties vadovo Nerijaus Mikelionio pastebėjimu, natūralu, kad gali būti tam tikri nesusikalbėjimai, kaip ir kiekviename darbe, tačiau stengiamasi juos spręsti.
„Visko gali atsitikti, bet tikrai dėliojamės savo procesus ir bendraujame su kolegomis labai plačiai – tiek su stacionarinėmis gydymo įstaigomis, tiek GMP ir kol kas didelių problemų nematau. Bet tie nesusipratimai operatyviai sprendžiami“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad GMP stotims gal kiek paprasčiau yra nei kitoms sveikatos sistemos grandims.
„Mes visada ruošiamės tokiems dalykams. Kol kas tai dar nėra didelė problema, nes tų žmonių dar nėra tiek daug, bet, žiūrint į ateitį, reikia prognozuoti, kad jis didės, tad tam ruošiamės, peržiūrime savo rezervus“, – kalbėjo N. Mikelionis.
***
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
