„Taip, perėmėme. Mes pažiūrėsime šiek tiek plačiau, ne į tą patį konkretų atvejį, bet į didesnes problemas. (...) Norime pažiūrėti visą visumą, atsispiriant iš konkretaus įvykio“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Kreips didesnį dėmesį į darbuotojų atranką
Anot jo, remiantis šiuo konkrečiu įvykiu, bus žiūrima, kokių pakeitimų reikia atrenkant BPC darbuotojus, keliant jų kvalifikaciją, informuojant, šviečiant visuomenę ir pan. Tarnybinį patikrinimą dėl įvykio Kauno rajone, kai pirmadienį Lapių kelyje susidūrus po kelią vinguriavusiam lengvajam automobiliui ir sunkvežimiui, žuvo lengvojo automobilio vairuotojas, buvo pradėjusi pati BPC.
Tuomet bendruoju pagalbos numeriu 112 paskambino paskui lengvąjį automobilį kurį laiką važiavęs vyras, jis įspėjo, kad gali įvykti nelaimė, nes vairuotojas gali būti neblaivus. Kol vyras reikalavo jį sujungti su Kauno rajono kelių policija, įvyko tragiška avarija. Ministras teigė, kad BPC neatlieka dispečerio funkcijos, kai atsiliepiama ir sujungiama su kita tarnyba.
„Lietuvoje 1997 metais pradėto diegti Bendrojo pagalbos centro veiklos filosofija rėmėsi daugumos Europos valstybių patirtimi, kad tai nėra dispečerinė, tai yra pagalbos priėmimo skambutis ir pajėgų valdymo centras“, - ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje sakė vidaus reikalų ministras.
Reikia atskirti, kas skubu, o kas ne
Jis pabrėžė, kad tiesioginis skambinančiojo sujungimas su policija galimas tik, kai pranešama apie įvykį vadinamaisiais karštais pėdsakais, t. y. kai vyksta nusikaltimas. Tiesioginiai sujungimai tesudaro 1 proc. visų policijai skirtų skambučių.
„Ir tai algoritmas yra nustatytas taip, kad pirminę informaciją, tris-keturis sakinius, privalo pateikti, atsijojant, ar tai tikrai nėra melaginga informacija, ar reikalingas sujungimas“, - teigė S.Skvernelis.
Jis sakė, kad BPC operatorių surinktus duomenis realiu laiku gauna policija ar ugniagesiai, priklausomai nuo to, kokios pagalbos reikia, ir tuomet išsiunčiama pagalba. Į bendrą sistemą dar neįjungta greitoji medicinos pagalba.
„Nėra įvykdytas 2010 metais priimtas Seimo įstatymas dėl pilnos integracijos, ir šiandien BPC atlieka labai paprastą funkciją - jeigu pasakote, kad problema susijusi su medikais, iškart jungiama su greitosios medicinos pagalbos dispečerinėmis“, - dėstė ministras.
Jis pranešė, kad lapkritį dvylikoje greitosios medicinos pagalbos stočių turi pradėti veikti nuotolinės darbo vietos. „Tai būtų analogiška situacija panašiai kaip dabar su policija, BPC operatorius priima pirminį skambutį, suformuoja algoritmą, jeigu tai medikams skirta, ir kaip policijos atveju, realiu režimu jis įkrinta į dispečerinę, kur patys medikai sprendžia, ar ten reanimaciją siųsti, ar kitą pagalbą“, - tvirtino S.Skvernelis.
Trūksta norinčiųjų dirbti
Anot jo, Klaipėdos ir Vilniaus BPC jau sukurtos visos reikalingos darbo vietos ir šiandien ten „gali ateiti papildomi operatoriai iš greitosios medicinos pagalbos, sėsti, dirbti ir valdyti greitosios pagalbos pajėgas“. Ministras pabrėžė, kad gyvenimas privers įgyvendinti pilną pagalbos pajėgų integraciją.
„Gyvenimas privers atlikti pilną integraciją. Tai yra resursų taupymas, policija nuosekliai žingsniuoja stambindama padalinius, nukreipdama žmones į tiesiogines funkcijas - pagalbos teikimo, reagavimo. Jeigu bus operatoriai vienoje patalpoje ir susikalbėjimo bus daugiau, ir kalbant apie pajėgų valdymą, tai bus racionalus sprendimas“, - sakė vidaus reikalų ministras.
S.Skvernelis tvirtino, kad grįžta prie pirminės idėjos, kad Lietuvai užtenka dviejų BPC centrų Vilniuje ir Klaipėdoje. Centrai Alytuje ir Šiauliuose, anot jo, nereikalingi. „Kalbant apie BPC kūrimą buvo sugalvota, kad turi būti keturi centrai kažkodėl. Jie iš tikrųjų Lietuvai yra per didelė prabanga. Kaip parodė šiandien situacija, mes grįžome prie startinės pozicijos, kur numatyti du centrai - Vilniuje ir Klaipėdoje. Lietuva padalyta į dvi dalis ir to pakanka. Alytaus centras, kuris buvo dirbtinai padarytas su Šiaulių centru, Šiaulių centras nustojo funkcionuoti, Alytus liko be skambučių priėmimo“, - pasakojo vidaus reikalų ministras.
Jo duomenimis, šiuo metu BPC yra 362 etatai, iš jų 60 etatų - neužimti, darbuotojų kaita - gana didelė, nes darbas sudėtingas, o operatoriams dažnai siūlomas tik minimalus darbo užmokestis.
„Jie atsiliepia, pagal įvairius skaičiavimus, per pamainą nuo dešimčių ir šimtų skambučių, ir, kaip minėjau, iš 3,5 mln. skambučių per metus tik 770 tūkst. yra įvykiai (į kuriuos siunčiama pagalba - BNS), tai visa kita yra noras ir pabendrauti, ir noras pasikeikti, ir noras pasakyti, ką galvoja apie valstybę, institucijas ir kt. Psichologinis pasirengimas reikalingas ypač stiprus ir tvirtas, ne visą laiką žmonės tą įtampą ir išlaiko. Tada, aišku, atsiranda žmogiškos klaidos“, - sakė ministras.
Viešos diskusijos dėl BPC darbo efektyvumo kilo ne pirmą kartą. Šių metų balandžio 3 dieną Alytaus rajone, Mančiūnų kaime, medinio namo koridoriuje kilo gaisras. Per jį žuvo 27 metų mokytoja, jos 4 ir 9 metų dukros bei 8-erių sūnus. Moteris dėl gaisro paskambino BPC, bet per pokalbį prarado sąmonę, operatorius nesugebėjo nustatyti nelaimės vietos ir pagalbos tuo metu neišsiuntė.
Prieš porą metų Panevėžio rajone, Dembavoje, buvo nužudyta nepilnametė - mergina buvo pagrobta ir uždaryta į automobilio bagažinę, nors ji bandė išsikviesti pagalbą numeriu 112, tarnyboms nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Ji buvo sudeginta gyva.
