Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
Nuo tragedijos Dembavoje, Panevėžio rajone, praėjo trys mėnesiai. Tada išžagintos ir vėliau gyvos sudegintos merginos pareigūnai išgelbėti negalėjo, nes nesugebėjo pagal skambutį nustatyti jos buvimo vietos. Dar nebaigus kurti vienos sistemos, kuriama dar viena – 113, skirta greitai pagalbai kviesti. Ar nešvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai? Apie tai diskusija LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu Rimantu Baniuli, sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu ir Seimo antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi.
Pone Baniuli, ar Bendrosios pagalbos centras, kuris pavaldus Jūsų departamentui, jau veikia taip, kaip turi veikti?
Ne, dar taip neveikia. Situacija tokia: faktiškai baigiamas aktyvuoti Vilniaus centras, jau veikia Klaipėdos ir Alytaus centrai. Dar trūksta politinio sprendimo, kur turėtų būti ketvirtasis „taškas“ – Šiauliuose ar Panevėžyje.
O skambučiai? Ar jau visų vieta nustatoma?
Turbūt jau žinote, kad ir trečiasis operatorius – „Omnitel“ – pranešė sudaręs sąlygas nustatyti skambinančiojo buvimo vietą iš karto, skambučio metu.
Ir nebesvarbu, ar SIM kortelė prisiregistravusi prie tinklo, ar ne?
Taip, visiškai jokio skirtumo nebėra. Visi skambučiai fiksuojami Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje – tiesiogiai, Šiauliuose ir Panevėžyje tai nustatoma šiek tiek sunkiau – per 5–7 minutes.
Pone Andriukaiti, paaiškinkite apie 113 sistemos kūrimą. Kiek jau investuota ir koks to tikslas?
Gerbiamas Jakilaiti, sakykite, iš kur Jūs tas žinias paėmėte, kad yra kuriama tokia sistema?
Na, tai yra vieša informacija, kad kuriama tokia sistema. Kad jai išleidžiama milijonai litų.
Jūs gyvenate turbūt demokratinėje visuomenėje, tai kiekvieną viešą informaciją reikia patikrinti. Aš neturiu tokių duomenų, kad būtų kuriama 113 sistema. Jūs turbūt turite omeny spaudoje diskutuotą Greitosios pagalbos asociacijos keltą iniciatyvą. Kadangi dabar yra 03, 033 ir 133 telefonai. Senieji pagalbos numeriai, kurie vis dar veikia. Kiek aš žinau, Greitosios tarnybos diskusijose iškelta mintis, kad dabar veikiančius tris pagalbos telefonus būtų galima pakeisti vienu, kuris veiktų visiems trims mobiliojo ryšio operatoriams.
Pone Gailiau, kaip suprantu, Jūs turite kitokią informaciją?
Mano informacija yra tokia, kokią mes gavome iš pasitarime dalyvavusių Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų, taip pat Vilniaus greitosios pagalbos stoties vadovo. Mūsų informaciją susiveda į tai, kad šiandien po tragedijos Dembavoje vyksta konkurencija tarp greitosios medicinos pagalbos stočių ir Vidaus reikalų ministerijos dėl to, kas vykdys pirkimus, o ne kas padės žmogui.
Ką Jūs turite omenyje – kas vykdys pirkimus?
Kalbu apie tai, kad jau galiojant BPC įstatymui ir esant Vyriausybės programoje atitinkamoms nuostatoms dėl bendro pajėgų valdymo reaguojant ir teikiant pagalbą nukentėjusiems žmonėms, lygiagrečiai buvo investuojama į analogiškas sistemas, kurios kuriamos BPC ir atskirose greitosios pagalbos stotyse.
Kiek investuota tų pinigų?
Tiksliai šiandien negalime pasakyti. Pagal mums pateiktą informaciją tai yra beveik 19 milijonų litų. Už juos buvo perkama įranga, kuri gali dubliuoti BPC turimą įrangą.
Iš esmės Jūs sakote, kad atskiri numeriai, ne 112, buvo kuriami tam, kad leistų mokesčių mokėtojų pinigus?
Visų pirma, BPC, kaip suprantam, iki šiol irgi neatliko savo funkcijų, kaip numatoma įstatymais. Lygiagrečiai kažkaip turėjo būti užtikrinama ta funkcija reaguojant į pranešimus dėl sveikatos sutrikimų. Buvo perkama įranga teikti informacijai, priimti duomenis. Tačiau, kai visu efektyvumu veiks BPC, greitosios pirkta įranga gali tapti nebenaudojama. Jei taip nutiks, manau, šiais pirkimais turėtų susidomėti teisėsauga. Ar ta įranga pirkta tam, kad tik pirktų, ar tikrai jos tuo metu reikėjo.
Pone Andriukaiti, kaip Jūs vertinate šią situaciją?
Man susidaro įspūdis, kad gerbiamas Gailius tiesiog nesusipažinęs su situacija. Greičiausiai ponas Gailius painioja du dalykus. Turbūt pamenate, kad anksčiau buvo per 60 greitosios pagalbos dispečerinių. Vėliau nuspręsta, kad reikia steigti 10 greitosios pagalbos dispečerinių, kurios valdytų visą mašinų tinklą, išsidėsčiusį jau ne vienoje savivaldybėje, o regione po 6 automobilius. Ši sistema visiškai nepriklausomai, ar veiks vienas BPC numeris, ar ne, vis tiek turės veikti. Šiuo atveju, manau, poną Gailių tiesiog kažkas suklaidino. Kadangi aš tą situaciją žinau labai detaliai, šiandien ginčas yra – ar BPC tarnyba, kuri priima visus skambučius, savo tarnyboje turėtų turėti ir medikų personalą. Tuomet į BPC personalą eitų ir medikų komanda, ir gaisrininkų, ir policininkų. Tačiau greitoji medicinos pagalba turi dar vieną funkciją, kurios neatlieka kitos tarnybos – ligonių lankymas namuose, vaistų leidimas, diagnozės nustatymas ir pan. Čia ji atlieka asmens sveikatos priežiūros funkcijas, ji dalyvauja gydymo sistemoje.
Pone Baniuli, suprantu, kad sveikatos apsaugos ministras kalba apie tai, kad tam tikrą autonominę sistemą vis tiek reikia išlaikyti. Esą be BPC, kurio įrengimas jau kainavo 80 mln. litų, plius kasmet jo išlaikymas dar kainuoja apie 12 milijonų, vis tiek funkcionuos ir kita sistema. Tai yra teisinga, Jūsų nuomone?
Mano nuomone, ne. Jeigu mes šiandien sėdėtume prie tuščio popieriaus lapo ir svarstytume, kokį modelį pasirinkti, tuomet taip, mes galime nagrinėti įvairius skirtingų šalių variantus. Bet Lietuva jau sukūrė savo modelį. Jis buvo pasirinktas 2008 m. Tą modelį pasirinko ne Baniulis, ne Kedavičius, jį pasirinko Vyriausybė. Tuo metu pasirinktas suomiškas modelis. Ir jis yra progresyviausias – ekonomiškiausias ir geriausiai veikiantis, tai pripažįsta ir Europos Sąjunga. Šiandien BPC iki galo neveikia ir dėl to, kad vis dar aktyviai sprendžiamas medikų integracijos klausimas. Pagal įstatymą jie turi dirbti kartu, o dirba atskirai ir plėtoja savo programą. Manau, kad tai yra ne ūkiška ir negerai. Mes užsidarome į savo kunigaikštystes ir vėl pradedame kalbėti apie savo dispečerines. Prasidėjo kalbos apie 113. Ar Jums, neduok Dieve, patekus į nelaimę, reikia galvoti, kokiu numeriu skambinti?
Bet kuriuo atveju žmogus, skambinantis pagalbos numeriu, yra streso situacijoje. Akivaizdu, kad reikia žmonės „įkalti“ vieną numerį, kuriuo skambinti atsitikus nelaimei? Pone Andriukaiti, Jūs turbūt sutiksite su idėja, kad vystyti vieną sistemą yra efektyviau negu keletą?
Nesutinku. Pažiūrėkite, 18 Europos šalių šalia Bendro pagalbos centro vis dar veikia atskiros greitosios pagalbos linijos. Šiandien vis dar daugybė žmonių Lietuvoje ne tik nesinaudoja internetu, bet turi tik laidinį telefoną. Tie žmonės numerį 03 žino kaip du kart du. Pabandykite tokį žmogų dabar palikti streso būklėj ir kad jis atsimintų kitą telefoną. Mes negalime rizikuoti nė viena gyvybe. Todėl neabejotinai pereinamasis laikotarpis turi būti.
