Šiaulių ligoninės infektologas Algimantas Baublys pataria nevalgyti namie gamintų konservų nei per Kūčias, nei per kitas šventes, kai prie stalo sėda didelis būrys žmonių, nes pagrindinėmis vaišėmis gali tapti... botulizmas.
Laukiame Kūčių - pagrindinės metų šventės, kurioms šeimininkės ruošiasi iš anksto. Tam konservuojami grybai rudenį, gaminami ir žuvies, įvairių daržovių konservai. Deja, šie gaminiai gali ne tik papildyti dvylikos patiekalų skaičių ant Kūčių stalo, bet tapti sunkios ligos priežastimi. Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojas Algimantas Baublys pataria nerizikuoti ir šiai šventei nenaudoti namie gamintų konservų, nes graži šventė gali virsti rimtu sveikatos sutrikimu.
Užteršiamos daržovės, grybai
Žmonių botulizmas yra reta, bet sunki liga, sukeliama botulizmo bakterijų gaminamo nuodo. Ligos metu, pasak infektologo A. Baublio, pakenkiama nervų sistema. Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu. Yra žinomi septyni toksino tipai, keturi iš jų gali būti žmonių maisto toksinės infekcijos priežastis. Visos botulizmo ligos formos yra labai pavojingos, todėl būtina medicinos pagalba.
Botulizmo bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Dėl to jos vadinamos anaerobais - nemėgstančiais deguonies. Patekusios į nepalankias sąlygas bakterijos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną.
Šios sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virinimo temperatūrą jos gali išlaikyti penkias valandas. Maiste, kuris laikomas 15-20 laipsnių temperatūroje, kai neprieina oras, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą. Toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant - per kelias minutes.
Apsinuodijama įvairiu maistu
Taigi nors sporos plačiai paplitusios aplinkoje ir jomis gali būti užteršti įvairūs maisto produktai, žmonės šia liga suserga retai. Nes apsinuodijama toksinu, kurį tik atitinkamomis sąlygomis gamina bakterijos.
Maistas, kuriuo apsinuodijama, gali būti labai įvairus. Pasak A. Baublio, ligos priežastimi gali tapti nepakankamai parūgštinti daržovių, grybų taip pat mėsos bei žuvies konservai, sūdyti ar rūkyti mėsos bei žuvies gaminiai. Tačiau botulizmo bakterijos maiste nesidaugina ir negamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus.
Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Apsinuodijama dažniausiai rudenį gamintais, tačiau žiemą ar pavasarį valgomais konservuotais produktais, nes rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas pavojingo toksino kiekis.
Kaimo žmonės, pasak A. Baublio, ir rūkytą mėsą (kumpį, dešrą, išpjovą) dažnai laiko įvyniotą į specialų popierių, kuris sudaro sąlygas gamintis toksinui. Kai mėsa laikoma namo palėpėje ir gali kontaktuoti su oru, jokio pavojaus nėra. Tačiau norėdami gaminį apsaugoti nuo musių ir kitų vabzdžių vynioja kaimo žmonės kumpius į storą popierių, sudarantį anaerobines sąlygas, ir pakenkia sau.
Pastebėti neįmanoma
Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų, todėl apsisaugoti, pasak infektologo, labai sunku. Kartais dėl susikaupusių dujų gali būti išpūsti konservų dangteliai.
Blogiausia, kai žmonės konservavimui naudoja plastmasinius dangtelius, nes juos sunku sterilizuoti. Geriausiai termiškai apdorojami metaliniai dangteliai. Kai sterilumas užtikrinamas, pasak A. Baublio, mažesnė tikimybė, kad į konservus pateks bakterija.
Daug maisto toksinių infekcijų vargina žmones ir daugumos jų požymiai panašūs. Tačiau botulizmo požymiai skiriasi labiausiai. Tik kaip ir kitomis infekcinėmis ligomis, taip ir botulizmu žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs botulotoksinas. Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų. Kuo trumpesnis šis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos eiga bei didesnis mirštamumas.
Apsinuodijęs botulizmo toksinais, pasak A. Baublio, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas, ima dvejintis akyse, matymas tampa lyg pro rūką, atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Gali ligonis ir vemti, skųstis pilvo pūtimu, net vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Kūno temperatūra gali būti normali, kas kitoms infekcijoms nebūdinga. Ligai progresuojant atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesulaukęs pagalbos ligonis gali mirti.
Išvengti užkrato galima
Pasak gydytojo, teisingiausiai elgiasi tie, kurie patys nekonservuoja atsargų žiemai. Bet jei jau atsargų turima, patariama jų nevalgyti per didžiąsias šventes bei kitų švenčių metu, kai prie stalo sėda didelis būrys svečių. Nes ši infekcija į organizmą patenka tik valgant tą patį užkrėstą maistą. Kuo valgytojų daugiau, tuo ir sergančiųjų daugiau.
Tačiau jei sunku atsisakyti gaminti maisto atsargas, galima šios pavojingos maisto toksinės infekcijos išvengti. Pirmiausia A. Baublys pataria neužteršti maisto bakterijų sporomis. Skerdžiant gyvulius patariama nepažeisti žarnų ir neužteršti jų turiniu mėsos. Ypač švariai būtina išvalyti ir išplauti gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti. Rudenį dažniausiai skerdžiami gyvuliai, todėl ir skerdėjai turi pagalvoti apie skerdienos vartotojų sveikatą.
Labai svarbu ir gaminti konservus, ir mėsą laikyti taip, kad nesusidarytų sąlygos bakterijoms maiste daugintis. Tam, pasak infektologo, reikia negailėti rūgšties, cukraus ir druskos. Tačiau kita vertus, per didelis kiekis druskos gadina produkto kokybę, todėl ir reikia pagalvoti, ar verta konservuoti.
Tačiau jei konservai, rūkyti, vytinti mėsos gaminiai jau pagaminti, patariama juos laikyti ne aukštesnėje kaip dešimties laipsnių temperatūroje. Patariama neuždaryti aklinai grybų konservų, geriau juos laikykite aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
Net ir tuomet, kai konservuose pasigamino toksino, galima jį sunaikinti. Tam prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti dešimt minučių, net jei neišpūstas dangtelis. O tų, kurių dangtelis išsipūtęs, patariama nevalgyti. Toksinui neutralizuoti tokius konservus ir stiklainį reikia pavirinti dešimt minučių ir tik po to išmesti. O mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas, patariama nebevalgyti.
Zita KATKIENĖ
