„Nėra griuvėsių, ten dabar pušelės siūbuoja, viskas išvežta, statybvietė sutvarkyta“, – Eltai sakė A. Boso advokatas Irmantas Balsys.
Tuo įsitikino ir ketvirtadienį Aukštuolės kaime apsilankęs Eltos fotografas – sklypas visiškai tuščias, nėra nė vieno statinio.
Tačiau teisme dar liko įstrigęs ginčas dėl statinio pastatymo kainos ir nugriovimo kaštų ekspertizės.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius ketvirtadienio rytą buvo surengęs teismo posėdį dėl statybos padarinių pašalinimo.
Prieš tai vykusiame posėdyje buvo tariamasi dėl minėtos ekspertizės paskyrimo.
Šioje byloje ieškovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o atsakovas – A. Bosas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Teismo posėdyje dalyvavo tik A. Boso advokatas I. Balsys ir savivaldybei atstovaujantys advokatai Karolis Kurapka ir Ramūnas Klimašauskas.
„Iš informavimo priemonių teko girdėti, kad vykdomi griovimo darbai”, – sakė teisėjas A. Juknevičius. Rugpjūčio pabaigoje žiniasklaida skelbė, kad Aukštuolės kaime pradėtas griauti neteisėtai verslininko pastatytas namas ir kiti sklype esantys statiniai.
A. Boso advokatas teismą patikino, kad griovimo darbai baigti, baigtas vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas.
Paaiškėjus, kad statinių nebeliko, buvo keltas klausimas, ar dar reikalinga tokia ekspertizė.
Bylos nagrinėjimą teisėjas atidėjo lapkričio 11 dieną, ją turės nagrinėti jau kitas teisėjas, nes A. Juknevičius baigia darbą teisme.
A. Boso advokatas I. Balsys Eltai sakė, kad, jų skaičiavimais, namo pastatymas kainavo apie 400 tūkst. eurų, o namo, klėties, pirties nugriovimas – arti 100 tūkst. eurų.
„Rangovas kitą savaitę pateiks sąmatą“, – Eltai sakė I. Balsys.
Šiemet sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniai nusprendė, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas ir buvęs Seimo narys turi nugriauti namą Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Teismas galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.
Savivaldybė, kuri turėtų atlyginti didžiąją dalį neteisėtos statybos padarinių, reiškė nepasitenkinimą griovimo darbais, nes ekspertai dar nebuvo paskaičiavę šių darbų griovimo sąmatos ir kaštų.
Teismai yra nustatę, kad šio sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama, o savivaldybė tokio leidimo išduoti neturėjo.
