Vilniaus apygardos teismui apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys, kuriomis naujienų agentūros BNS redaktorė įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, o jos namuose atlikta krata.
BNS yra įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai apribojo žurnalisto teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Šią teisę gina Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos konstitucinę doktriną, kad teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį gali būti apribota tik tuo atveju, jei tai būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius interesus, ir jau išnaudojus visas kitas informacijos šaltinio atskleidimo priemones.
Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų. Nesant tokios apsaugos, šaltiniai gali būti atgrasomi nuo visuomenei reikšmingos informacijos teikimo žiniasklaidai.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, žurnalistų teisė neatskleisti savo šaltinių negali būti laikoma eiline privilegija, kuri būtų suteikiama arba atimama, priklausomai nuo šaltinių teisėtumo arba neteisėtumo, rašoma BNS pranešime spaudai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo pritaikytos procesinės prievartos priemonės nebuvo proporcingos ir nebuvo būtinos demokratinėje visuomenėje.
