Ir toks įmonės žingsnis pasitiktas milžinišku susidomėjimu. Praėjus kiek daugiau nei savaitei nuotrauka socialiniame tinkle turi virš 271 tūkst. reakcijų, taip pat per 62 tūkst. komentarų ir 17 tūkst. pasidalijimų.
Tiesa, nemaža dalis komentarų piktinosi tokiu BMW sprendimu.
„Nebepirksiu BMW“, „Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, o ne Adomą ir Styvą“, „Tikiuosi, čia nerimtai“, „Orientuokitės į automobilių ir motociklų gamybą ir nesikiškit į politiką ir judėjimus“, „Prastas sprendimas“, „Dėl to ir ateis pasaulio pabaiga“ – tokie ir panašūs komentarai pasipylė po BMW puslapyje pasirodžiusio logotipo su LGBT vėliava.
Kompanija išreiškė solidarumą
BMW teigia, kad tokiu žingsniu kompanija siekia parodyti nepakantumą neapykantai ar nepagarbai.
„Šis laikinas logotipo socialiniuose tinkluose pakeitimas yra kompanijos reakcija į skirtingus įvykius visame pasaulyje ir siekis pabrėžti, kad nei BMW automobiliais prekiaujančiose įmonėse, nei jos socialinės žiniasklaidos ar kituose komunikacijos kanaluose niekada nebus vietos neapykantai ar nepagarbai.
Visame pasaulyje BMW skatina žmones būti atvirus įvairovei. Kompanijos vertybės formuoja tikėjimą atvira kultūra, kurioje niekas negali būti nuvertinamas ar skriaudžiamas dėl jo etninės kilmės, odos spalvos, tautybės, lyties, religijos, fizinės būklės ar amžiaus. Todėl BMW kviečia visus dalintis nuomonėmis korektiškai ir draugiškai bei džiaugtis žmones sujungiančiais dalykais, kaip, pavyzdžiui, malonumas vairuoti“, – rašoma BMW pozicijoje.
„Kas nenori pirkti BMW, tegul perka „Belarus“ traktorius“
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, kad tie, kas nenori pirkti BMW dėl LGBT atributikos gali pirkti traktorius „Belarus“
„Žinote, kai pasakėte, man iš karto į galvą atėjo mintis: jeigu jie nenori pirkti BMW, kurie palaiko LGBT bendruomenę, tai tada tegul perka iš Lukašenkos „Belarus“ traktorius. Tada tikrai neprašaus (juokiasi)“, – sako V. Simonko.
Primename, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra ne kartą pasisakęs nepalaikantis LGBT benduomenės. Dar 2010 metais tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle, viešai atskleidęs, kad yra gėjus, buvo atvykęs derybų į Minską, o 2012-ųjų pradžioje apkaltino A. Lukašenką įvedus šalyje diktatūrą.
Tais pačiais metais A. Lukašenka vieno renginio metu į kameras atšovė: „Kas liečia antrąjį – nei tai rožinį, nei tai žydrą – kuris ten apie diktatūrą šaukė, – aš štai ką, jį išgirdęs, pagalvojau: geriau būti diktatoriumi negu žydru, aišku.“
Rėmeliai su LGBT atributika – daugiau nei rėmeliai
V. Simonko paklausus, ar nuotraukų puošimas LGBT atributika jam neatrodo kaip noras sukurti įvaizdį, jog bandoma spręsti lygybės trūkumo problemas nieko nedarant, jis pastebėjo, kad jam tai reiškia daugiau nei tik tai.
„Man, kaip aktyvistui, kuris pradėjo nuo 1991 metų veiklą, sulaukti tų rėmelių socialiniuose tinkluose, tai man yra visgi daugiau negu tik rėmelis. Nes tai yra socialiai atsakingo verslo parama ne finansine prasme. Aišku, būtų neblogai, jei verslas galėtų atidaryti kokį LGBT centrą ir panašiai. Tų būdų padėti tikrai yra. Bet net tas rėmelis yra žinutė LGBT bendruomenei. Ir ne tik jai, o ir tai daliai, kurie nelabai nori pirkti „Belarus“ traktorius. Kalbu apie tai, kad jie irgi turi suvokti, kad šita įmonė palaiko LGBT ir lygybę“, – pastebi V. Simonko.
Darbovietėse atsiranda daugiau lygybės
V. Simonko taip pat priduria, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kuriose užtikrinama lygybė LGBT nariams. Taip pat, pasak jo, darbovietė yra svarbi vieta keisti darbuotojų suvokimą, nes būtent čia žmonės praleidžia daugiausiai laiko.
„Dar vienas dalykas, kad kartais man atrodo, kad ta dalis, kuri lengvai kritikuoja tokią paramos formą, gal nepasidomi, kad iš esmės ir Lietuvoje, ir vakaruose, kartu su tuo rėmeliu arba logotipu, ateina ir lygybės principai į pačią darbovietę.
Čia yra tai, ko aš laukiau 25-erius metus. Gaunu labai daug žinučių iš tų, kurie dirba tokiose įstaigose, neminėsiu banko pavadinimo, neminėsiu tokių tarptautinių firmų, kurios atkeliauja į Lietuvą. Bet jie įgyvendina visą tą lygybės principą ir proaktyviai veikia savo darbovietėje.
Aš dabar Jūsų paklausiu, kiek jūs laiko praleidžiate darbe? – 9 valandas su pietumis. – Tai praktiškai čia trečdalis? – Taip, taip. – Tai, pavyzdžiui, kai dar su draugais ateinate į barą, apie ką jūs kalbate? Dažnai bent porą valandų kalbate apie darbovietę. Tai vat aš apie tai ir kalbu, kad darbovietė yra labai svarbu.
Jeigu darbdavys yra homofobinių pažiūrų, jums bus šakės, tada jau geriau jums susikrauti lagaminus, ypač jeigu esate LGBT narys, ir išeiti į kitą darbovietę.
O kaip žmogui sužinoti, į kokią darbovietę reikia eiti? Vat dabar aš suprantu, kad galbūt galiu eiti į BMW.
Yra Lietuvoje ir bankai, kurie įgyvendina lygybės principą, sukuria darbovietėje grupę, kurioje dirba su LGBT bendruomene, daro seminarus ir šviečia savo darbuotojus, kartu ir klientus, jie yra ir Įvairovės Chartijos nariai. Tai kas yra blogo, jeigu tas bankas per birželio mėnesį atvirai palaiko savo darbuotojus ir siunčia signalą, kad jie yra atviri šitiems principams? Nieko blogo tame nematau.
Kaip mes kitaip pakeisime pasaulį be tokių lyderių? Nebent yra dar koks nors slaptas planas chuliganas apie kurį aš nežinau“, – priduria V. Simonko.
