„Tiesą sakant, nepritarčiau. Čia labai kvepia populizmu. Jūs pagalvokite – jeigu meras dirba gerai, tai kodėl reikia jam neleisti toliau dirbti? Kita vertus, jis nepaskiriamas kieno nors, susitarus – jis tiesiogiai renkamas žmonių ir priima bei valdo sprendimus kartu su taryba, kuri labai dažnai pasikeičia per rinkimus. Tai aš nematau, kodėl gerai dirbantis meras, jeigu juo žmonės pasitiki, turėtų būti keičiamas“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
„Juolab, kad ir Europos Sąjungos valstybėse gal rastume kokią porą valstybių, kur taip yra, nes daugumoj valstybių merų kadencijų ribojimo nėra ir todėl Lietuvai aš nelinkėčiau eiti tuo keliu“, – pridūrė ji.
Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios.
Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.
Kol kas nė viename projekte nesiūloma nustatyti merų kadencijų skaičiaus – Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad tai bus būtina padaryti suteikus merui vykdomosios valdžios galių.
Pasak politikų, kadencijų skaičių galima numatyti ir įstatyme.
Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
