Darbdavius ji ragina į darbuotojus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, dalintis pelnu. Tuo tarpu Vyriausybei siūlo mokesčių sistemą padaryti teisingesne bei įtvirtinti įstatymuose, kad visose valstybės ir savivaldybių įmonėse galiotų kolektyvinės sutartys.
„Valdantieji skelbė, kad viskas, pigios darbo jėgos šalimi nebūsime. Nes toks konkurencinis pranašumas niekur neveda. Tačiau reikalai „ant žemės“ liudija ką kita. 4 iš 10 dirbančių žmonių gyvena nuo algos iki algos, apie 115 tūkst. žmonių kas mėnesį tegauna „minimumą“.
Lietuviški atlyginimai europiniame kontekste vis dar tebėra nepateisinamai maži, jei lyginsime su tuo, kokie yra įmonių pelnai, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, infliacija“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Pasak LSDP pirmininkės, Lietuvos mokesčių sistema irgi išlieka labai neteisinga, nes didžiausia našta tebekraunama ant žmonių, pragyvenančių tik iš darbo užmokesčio.
„Tuo metu turtingieji, pajamas gaunantys iš daugelio šaltinių, moka kur kas mažiau. Susidaro įspūdis, kad daugelis linkę pamiršti, kas išlaiko mūsų valstybę. Net ir po koronaviruso pandemijos, kurios pradžioje, kai buvo itin daug nežinios ir neapibrėžtumo, tam tikrų profesijų darbuotojai privalėjo likti darbo vietose, rizikuoti savo sveikata bei gyvybėmis. Apmaudu, kad visus mūsų siūlymus, kaip mokesčių sistemą padaryti teisingesne, Seime valdantieji atmetė“, – vertina V. Blinkevičiūtė.
Įspėja verslininkus, kurie uja ir išnaudoja žmones
Politikė pabrėžia, kad per paskutinius metus buvo kaip niekad daug pranešimų apie darbuotojų išnaudojimo atvejus, o žmonės streikavo ir valstybės, ir privačiose bendrovėse.
„Kai kurie darbdaviai lig šiol sau leidžia vilkikų vairuotus vadinti „šluotos laikytojais“, dešimtis milijonų eurų pelnus skaičiuojančios bendrovės nesidalinti pelnu ir nesudarinėti kolektyvinių sutarčių. Sunkiai dirbančius žmones, kurie jiems kurią pridėtinę vertę – menkinti ir uiti. Maža to, atsiranda tokių, kurie TV laidose apgailestauja, kad profsąjungų atstovai nebuvo ištremti į Sibirą.
Tokiems verslininkams noriu priminti, kad baudžiavos laikai baigėsi, bjaurus elgesys su darbuotojais yra tamsios praeities likučiai. Tokie verslai anksčiau ar vėliau žlunga, nes vis daugiau įmonių į darbuotojus žvelgia kaip į lygiaverčius partnerius. Juos puoselėja, ugdo, skatina ir, žinoma, dalinasi pelnu, kuris yra visų įmonės darbuotojų bendro darbo rezultatas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Ji primena, kad socialdemokratai siūlo įstatymu įtvirtinti, kad, pavyzdžiui, valstybės ir savivaldybių įmonėse kolektyvinės sutartys būtų privalomos.
„Lietuvoje lig šiol dažnai tik formaliai įgyvendinami socialinio dialogo principai. Neišnaudojamos tikrosios jo galimybės. Pagal įsitraukimą į profesines sąjungas, kolektyvinių derybų apimtis, Lietuva yra labai žemai tarp ES valstybių narių“, – nurodo LSDP lyderė.
Masiniai žmonių atleidimai valstybės įmonėse, pasak V. Blinkevičiūtės, irgi liudija, kad padėtis darbo rinkoje – įtempta.
„Susisiekimo sektorius – uostas ir geležinkeliai – dėl rekordiškai sumažėjusių krovinių srauto patiria dar neregėtą krizę. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad atleis apie 2 tūkst. darbuotojų.
Nepateisinu tokio žingsnio. Esu įsitikinusi, kad valstybės pareiga, ypač krizės metu, kurti ir išlaikyti darbo vietas. Žmones perkvalifikuoti, pasiūlyti darbus kitose valstybės valdomose įmonėse, o ne tiesiog imti atleisti. Tai paprasčiausias kelias, kuris neveda niekur“, – sako politikė.
Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia 7 proc., darbo neturi beveik 103 tūkst. žmonių.
