Šiandien Lietuvos medicinos bibliotekos atstovai Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) dalyvaus posėdyje, kur bus aptariamas bibliotekos, o tiksliau, kaip įtaria bibliotekos darbuotojai, - jos 11 mln. litų verto pastato prestižinėje vietoje sostinės centre, likimas.
Gresiančios permainos – netikėtos
SAM sudaryta darbo grupė neseniai parengė ir Vyriausybei bei Saulėlydžio komisijai pateikė planą, kaip reorganizuoti SAM pavaldžias institucijas sujungiant arba naikinant ir 10 proc. sumažinti biudžeto išlaidas. Plane numatyta, kad Lietuvos medicinos biblioteka galėtų būti prijungta prie Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto arba prie Martyno Mažvydo bibliotekos, rašo „Respublika“.
Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė Salvinija Kocienė „Respublikai“ teigė, kad apie planus prijungti 65 m. egzistuojančią biblioteką sužinojo atsitiktinai - SAM tiklalapyje perskaitė apie planuojamas pertvarkas. Praėjusią savaitę direktorė gavo SAM valstybės sekretorės Janinos Kumpienės pasirašytą kvietimą į pasitarimą „Dėl Lietuvos medicinos bibliotekos perdavimo“.
„Kiek žinau, Saulėlydžio komisijos tikslas - mažinti biurokratų skaičių, tad, matyt, SAM nutarė, kad Medicinos biblioteka - ta vieta, kur dirba daugiausia biurokratų, tad bibliotekos reikia atsisakyti, - sakė S. Kocienė. - Tačiau biblioteka juk nėra SAM struktūrinis padalinys - ministerija yra tik steigėjas, o biblioteka yra juridinis asmuo, ji finansuojama tiesiogiai iš Finansų ministerijos, o ne per SAM biudžetą. Tad ši SAM priemonė jiems - tik varnelės padėjimas tam tikroje eilutėje“.
Kadangi su Lietuvos medicinos bibliotekos vadovybe iki šiol dėl bibliotekos perdavimo SAM atstovai nieko nėra kalbėję, bibliotekos vadovė teigia nežinanti, ką planuoja daryti dabartinė SAM vadovybė, kaip jie įsivaizduoja bibliotekos perdavimą - ar jie nori perduoti tik bibliotekos funkcijas, ar fiziškai, su visu nekilnojamuoju turtu.
„Jei biblioteka būtų perduota VU, mes prarastume juridinio asmens statusą ir nacionalinę funkciją, - sakė S. Kocienė. – Universitetų bibliotekos aptarnauja savo bendruomenės narius, o Medicinos bibliotekos funkcijos kur kas platesnės - dar 1944 m. ji buvo sukurta tam, kad aptarnautų visos Lietuvos medicinos darbuotojus, tad komplektuoja ne tik vadovėlius, bet ir monografijas, mokslinius darbus, kurių nėra kitose bibliotekose. Be to, biblioteka yra ir metodinis centras“.
Istorija kartojasi
Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojai įtaria, kad tai, ką prieš keletą metų labai norėjo, bet neįstengė padaryti Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė, nusprendė padaryti dabartiniai šalies vadovai.
Dėl savo pastato ir sklypo Vilniaus centre Kaštonų gatvėje biblioteka jau buvo patekusi suinteresuotų asmenų akiratin - net buvo priimtas Vyriausybės nutarimas biblioteką iš pastato iškelti į kitą pastatą arba perduoti VU. Tačiau tuometinis VU rektorius Rolandas Pavilionis atsisakė priimti per 700 tūkst. dokumentų fonduose turinčią biblioteką, nes neturėjo tam patalpų.
Lietuvos medicinos bibliotekos administracija Vyriausybės nutarimą dėl bibliotekos iškėlimo iš patalpų Kaštonų gatvėje apskundė Vilniaus apylinkės teismui. Teismai tęsėsi kelerius metus, per tą laiką pasikeitė Vyriausybė ir naujoji nutarimą dėl Lietuvos medicinos bibliotekos iškėlimo atšaukė.
Prieš dvejus metus, planuojant naujų patalpų Lietuvos medicinos bibliotekai statybas Santaros slėnyje, Turto fondas atliko pastato Kaštonų gatvėje vertinimą. Jis buvo įvertintas 11 mln. litų.
Lietuvos bibliotekų įstatyme yra numatyta, kad biblioteką galima perkelti tik į geresnes patalpas nei esamos. Tačiau Lietuvos medicinos bibliotekos nuostatuose, kuriuos tvirtino SAM, yra pasakyta, kad steigėjas turi teisę naikinti ar reorganizuoti biblioteką.
SAM atstovai, kol neįvyko nė vienas pasitarimas su Lietuvos medicinos bibliotekos bei Vilniaus universiteto atstovais ir nėra priimta jokių konkrečių sprendimų, bibliotekos reorganizavimo planus komentuoti atsisakė.
Aida Valinskienė
