„Dabartinė Rusijos politika - akivaizdžių faktų ignoravimas", - taip istorikas Antanas Seibutis vertino V. Putino valdomos šalies bandymą „revizuoti" mokslą ir neigti istorinius faktus.
Apie 1939 - ųjų Ribentropo - Molotovos pakto bei slaptųjų protokolų nulemtus įvykius pranešėjas renginyje kalbėjo profesionaliai, įtaigiai ir puikiai dėliojo akcentus.
Telieka apgailestauti, kad panašių paskaitų negirdi moksleiviai, kuriuos istorijos neretai tebemoko tarybinėmis žiniomis ir įsitikinimais persmelkti pedagogai.
Jų darbo „rezultatas" matomas jaunus žmones regint prorusiškose partijose ir girdint pamąstymus, ar nereikėtų Rusijai leisti pamiršti jos vykdytos okupacijos ir genocido.
„Didžioji dalis piliečių dar ir šiandien pyksta, kai į vieną gretą statomi naciai ir bolševikai. Jų statyti net nereikia - jie į vieną gretą atsistojo patys ir 1939 - aisiais kartu marširavo kariniame parade", - kalbėjo istorikas. Taip pat jis priminė slaptus dokumentus, kuriuose užfiksuotos masinės žudynės Katynėje ir kiti sovietų nusikaltimai.
Daugeliui dar sunku įsivaizduoti, kad sovietiškas žmonių naikinimas buvo nukreiptas ir prieš savo šalies gyventojus bei pranoko nacių genocidą.
„Ylos maiše nepaslėpsi", - taip Rusijos vykdytą okupaciją ir į viešumą iškilusius žiaurius nusikaltimus žmonijai vadino pranešėjas. Jis vylėsi, kad logiškai mąstantys žmonės supranta, jog ir 1940 metų Lietuvos įstojimas į Sovietų sąjungą tebuvo parodija, kurioje dalyvavo ne 99, o tik apie 27 procentus Lietuvos gyventojų. Anot istoriko, istorijos faktų ignoravimas ar jų „taisymas" būdingas tik totalitarizmo šalyse, „kai vienam carui valdant istorija traktuojama vienaip, o atėjus kitam - jau kitaip".
„Tokių dalykų negalima pamiršti, juos reikia nuolat kartoti ir kitiems priminti", - savo kalbą baigė muziejuje „Sėla" dirbantis istorikas A. Seibutis, sykiu pristatydamas V. Dagio ir P. Meškausko filmą apie biržiečių dalyvavimą Sąjūdžio reginiuose.
Ar jau pasisotinome laisve?
„Turbūt pasisotinome mes ta laisve, ką rodo ir nufilmuoti kadrai, ir renginiuose dalyvaujančių žmonių kiekis", - liūdnai pastebėjo Valentinas Dagys. Jis yra vienas iš minėjimo metu rodytos V. Dagio ir P. Meškausko filmuotos medžiagos „Prisiminimai apie laisvės troškimą" autorių.
„Ačiū, kad šiandien atėjote, bet galėjo jūsų būti ir daugiau", - nelinksmai atsiduso V. Dagys, pristatydamas 1989 - 2004 metais filmuotus „Baltijos kelio" ir jo minėjimo kadrus. Juose užfiksuotas ne tik mūsų laisvės troškimo nykimas per penkiolika metų - istoriniai kadrai liudija apie tuštumą, kurią užpildė pirmajame Baltijos kelyje neišdrįsę atsistoti bailiai ir nepriklausomybės atskalūnai. Šiandien jie veržiasi į pirmąsias šalies valdymo gretas, o tautai įsimintinas datas prisimena tik tada, kai jiems tai naudinga ar neišvengiama pagal pareigas ar statusą.
Minėjimo metu salėje žmonių buvo nedaug. Geru muzikiniu skoniu pasižyminčių Biržų inteligentų į renginį nepriviliojo ir garsusis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis bei kvintetas „Camerata Klaipėda". Įspūdingo koncerto klausėsi vos kelios dešimtys biržiečių ir netikėtai užklydusių svečių.
Alfreda Gudienė
