„Tie dalykai (paminklai – ELTA) neturi būti sunaikinti. (...) Ir skaudi praeitis turi būti palikta tam, kad ji nesikartotų, tai yra labai svarbu. Lengviausia būtų į šiukšlyną viską suversti arba pasakyti – to nebuvo“, – „Žinių radijui“ teigė Š. Birutis.
„Diskusijos praktiškai nebuvo visuomenėje. Kartais mes turime įvertinti visas puses. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad Salomėja Nėris kaip poetė – ji yra geneali. Ir mes savo literatūros istorijoje kitos tokio genialumo poetės tikrai neturėjome“, – akcentavo jis.
Jis sutinka, kad S. Nėries padarytas labai lengva vertinti iš dabartinės pozicijos. Vis tik, pasak Š. Biručio, to nereikėtų skubėti daryti.
„Dabar vertinti jos politinius nuklydimus yra labai lengva pasmerkti iš šios dienos pozicijų. Bet vienaip ar kitaip menininkai visada buvo utopistai ir kairieji – ir visame pasaulyje taip yra, pažiūrėkime Prancūzijos visokias revoliucijas. Iš tikrųjų jie yra menininkai ir jų galvoje vis tiek tas komunizmas savo laiku, ar socializmas yra gerovė žmonėms“, – sakė Š. Birutis.
„Tikrai žmonės ir Lietuvoje buvo suklaidinti labai stipriai. Menininkai nėra politikai ir iš jų reikalauti tokios pat atsakomybės kaip iš buvusių mūsų nepriklausomos Lietuvos politikų, kurie vienaip ar kitaip nepasipriešino okupacijai – aš manau, negalima lyginti tų dalykų“, – akcentavo jis.
Todėl, pabrėžia kandidatas į kultūros ministrus, S. Nėries kūryba turėtų būti atskirta nuo jos gyvenimo klystkelių.
„Turi būti įvardinta – ką padarė, kaip padarė, kodėl. Bet pasmerkti jos kūrybos už tas klaidas... Kūrybą bent jau aš atskirčiau“, – pabrėžė jis.
S. Nėris visuomenėje vertinama kontraversiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Dėl šios priežasties rugpjūčio pradžioje sostinėje esantį poetės S. Nėries paminklą į muziejų perkelti pasiūliusi desovietizacijos komisija neatmeta, kad prie šio klausimo gali tekti grįžti. Komisijai pirmininkaujančio Vito Karčiausko teigimu, tarp siūlymų galėtų atsirasti variantas paminklą palikti, tačiau pervadinti „Išdavystės“ vardu
