Taip jis reagavo į rugsėjį priimtą kultūros ministro S. Kairio sprendimą neskelbti A. Valotkos konkurso vadovauti inspekcijai dar penkerius metus laimėtoju bei planus rengti naują atranką.
„Aš manau, kad jeigu konkursas yra laimėtas ir laimėtas sąžiningai, konkurso komisijoje yra nepriklausomi ekspertai, kvestionuoti tai, aš manau, yra per drąsu“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė Š. Birutis.
Kaip yra sakęs S. Kairys, A. Valotkos negalima skelbti konkurso į Kalbos inspekcijos vadovus nugalėtoju, nes jis jame dalyvavo „iš esmės vienas pats“.
Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje skelbė sulaukusi penkių pretendentų prašymų dalyvauti Kalbos inspekcijos vadovo konkurse. Vis dėlto galiausiai atrankoje liko vienas dalyvis – A. Valotka.
Š. Birutis sakė nežinantis nesutarimų, asmeniškumų tarp S. Kairio ir A. Valotkos, tačiau akcentavo, kad inspekcijos vadovas savo kadencijos metu gynė lietuvių kalba.
„Jo priedermė tą daryti, kaip inspekcijos vadovo, tai man atrodo teisinga“, – sakė jis.
Pirmas konkursas į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas paskelbtas liepos pradžioje. Tuomet nesulaukta pretendentų į šias pareigas, todėl mėnesio viduryje patikslinus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.
S. Kairys yra teigęs, kad jo kadencijos metu sprendimo dėl naujo konkurso skelbimo iki galo priimti neteks.
Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
A. Valotkos penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.