„Mes visą laiką deklaravome, kad apgręžimai nėra įprastinė praktika. Ji gali būti taikoma tik esant išskirtinėms sąlygoms. (...) Tokios priemonės negalėtų būti taikomos įprastinėmis sąlygomis“, – BNS antradienį teigė ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, Vidaus reikalų ministerijoje „beveik paruoštas“ įstatymo projektas, numatantis, kad apgręžimus pasieniečiai galėtų taikyti tik ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.
Šiuo metu tokie veiksmai yra vykdomi remiantis pernai rugpjūtį priimtu ministrės sprendimu.
„Tai yra mano sprendimas, mano parašas, aš prisiėmiau atsakomybę“, – kalbėjo ministrė.
Įtvirtinus apgręžimus įstatymu, pasak A. Bilotaitės, atsakomybė tektų visam parlamentui.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė neatmetanti galimybės siūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų apgręžimo politiką Lietuvai taikyti ir įprastomis sąlygos, nesant ekstremaliajai situacijai ar nepaprastajai padėčiai.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo.
Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
Ministrės teigimu, „tarptautinė arba europinė teisė tiesiog nėra įvertinusi tokių situacijų, kai prieš valstybę vykdomos hibridinės atakos“. Be kita ko, Lietuva yra pateikusi siūlymus keisti Bendrijos teisės aktus, juos palaiko ir kitos valstybės.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista apie 13,4 tūkstančio.
Dalis iš statistikoje minimų migrantų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
